„VVĮ parodė, kad susitelkus galima pasiekti stabilumą, kurio šiuo metu visiems labai reikia. Tikiu, kad šiandien esame pasirengę žengti proveržio link – prasidedanti VVĮ centralizacija yra esminių pokyčių ašis“ – pranešime sakė Valdymo koordinavimo centro direktorius Vidas Danielius.
Bendrosios pardavimo pajamos pernai sudarė 6,4 proc. BVP, 78 proc. jų uždirbo Finansų ir Susisiekimo ministerijų valdomos įmonės. Visgi jos nekompensavo išaugusių sąnaudų, kurios neigiamai paveikė įmonių rezultatus.
Pasak centro, sąnaudas stipriai didino išaugusi pardavimo savikaina dėl padidėjusių energetinių išteklių kainų.
Grynojo pelno susitraukimui daugiausia įtakos turėjo kritę grynojo pelno rezultatai įmonėse: „Klaipėdos nafta“ (mažėjo 97,7 mln. eurų), „Ignitis grupė“ (16,7 mln. eurų), „Lietuvos geležinkeliai“ (13,1 mln. eurų), „Kelių priežiūra“ (8,1 mln. eurų), Lietuvos paštas (8 mln. eurų), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (5,1 mln. eurų).
Daugiau grynojo pelno nei 2020 metais uždirbo Valstybinių miškų urėdija (augo 48,1 mln. eurų), Lietuvos radijo ir televizijos centras (12,1 mln. eurų), „Oro navigacija“ (9,9 mln. eurų), Registrų centras (8,5 mln. eurų).
Kritęs pelningumas lėmė ir kapitalo grąžos rodiklio neigiamą pokytį 2,1 proc. punktu, tačiau VVĮ indėlis į valstybės biudžetą augo trečius metus iš eilės ir už 2021 metus siekė beveik 184 mln. eurų – 4,7 proc. daugiau nei už 2020 metus.
Iš viso 2021 metų pabaigoje veikė 47 valstybės valdomos įmonės.
