Bendrosios VVĮ pajamos pernai padidėjo 2,5 proc. ir siekė daugiau nei 2,6 mlrd. eurų, tuo tarpu grynasis pelnas išaugo 1,5 karto.
Iš viso VVĮ sektorius per 2020 metus uždirbo 346 mln. eurų grynojo pelno, t. y. 47 proc. arba 110,6 mln. eurų daugiau nei 2019 metais.
Portfelio grynojo pelno didėjimui daugiausia įtakos turėjo nuo 76,9 mln. eurų iki 242,7 mln. eurų augęs energetikos sektoriaus įmonių, ypač AB „Ignitis grupės“, UAB „EPSO-G“ įmonių grupės bei AB „Klaipėdos nafta“, pelnas.
Susisiekimo sektoriuje veikiančių VVĮ grynasis pelnas pernai mažėjo 43,9 proc. iki 66,5 mln. eurų.
„COVID-19 pandemija labiausiai kirto susisiekimo sektoriui, buvo įvesti judėjimo ribojimai ir tai tiesiogiai paveikė visas susisiekimo įmones. Galbūt galėjo pasirodyti, kad “Lietuvos geležinkelius„ tai galėjo paveikti mažiau, bet COVID-19 padarė įtaką ir tiekimo grandinėms, gamybaI, kas lėmė pajamų iš pervežimo mažėjimą“, – aiškino Valdymo koordinavimo centro Valdysenos ir analizės skyriaus vadovas Gintaras Makšimas.
Miškininkystės sektoriaus, kuriam priklauso vienintelė po reorganizacijos likusi VĮ Valstybinių miškų urėdija, grynasis pelnas mažėjo 29,3 proc. ir sudarė 18,7 mln. eurų.
Šiam rodikliui daugiausia įtakos turėjo nekompensuotos 9,8 mln. eurų sąnaudos, patirtos vykdant specialiuosius įpareigojimus.
Kitų įmonių sektoriaus grynasis pelnas padidėjo 33,5 proc. iki 18,1 mln. eurų – šį pokytį daugiausiai lėmė augęs VĮ Registrų centro grynasis pelnas, kuris padidėjo net 135,3 proc. iki 11,2 mln. eurų.
Numatytus nuosavo kapitalo pelningumo (ROE) rodiklius pasiekė 18 iš 33 VVĮ. Bendra svertinė visų įmonių nuosavo kapitalo gražą siekė 8,4 proc. Tiesa, G.Makšimas atkreipė dėmesį, kad tai daugiausia buvo energetikos įmonių nuopelnas, todėl pernelyg optimistiškai jo vertinti nereikėtų – kiti sektoriai nuo energetikų gerokai atsilieka.
Už 2020 metų rezultatus VVĮ į valstybės biudžetą paskyrė 150,3 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų, t. y. 22,8 proc. arba 28 mln. eurų daugiau nei prieš metus. Gausiausiai valstybės biudžetą papildė „Ignitis grupė“, kuri valstybei išmokėjo 73,4 mln. eurų ir tai sudarė beveik pusę – 48,8 proc. – visų VVĮ paskirtos dividendų ir pelno įmokų sumos.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pelno įmokos buvo šiek tiek mažesnės nei pernai, bet vis tiek siekė ženklią sumą – 25,2 mln. eurų.
Metų pabaigoje 49 VVĮ valdomo turto vertė siekė 13,6 mlrd. eurų ir buvo 46,9 proc. didesnė nei 2019 metais.
Prie to ženkliai prisidėjo susisiekimo sektorius, pagal valdomą turtą pirmą kartą aplenkęs nuolatos pirmaujantį energetikos sektorių. Esminę reikšmę suvaidino tai, kad valstybės valdoma įmone tapo Lietuvos automobilių kelių direkcija ir taip prie bendro turto pridėjo 3,3 mln. eurų .
Vidutinis VVĮ vadovų atlygis – 5,8 tūkst. eurų
Per 2020 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis VVĮ vadovams paaugo 4,7 proc. ir siekė 5852 eurus. Augimas buvo mažesnis nei fiksuotas šalies mastu – 10,2 proc. „Situacija yra koreguotina. Ilgainiui gali įvykti taip, kad mes neprisikviesime geriausių kompetetingų vadovų į VVĮ, kad jos taptų pavyzdžiui visam verslui skaidrumo ir efektyvumo prasme“, – teigė G.Makšimas.
VVĮ vadovų atlygis atskirais atvejais yra 50-70 proc. mažesnis nei rinkoje mokamas atlygis. Skiriasi ir jo struktūra – kintama atlygio dalis dažnai VVĮ vadovų atlyginimuose sudaro apie 20 proc., tuo tarpu versle – apie 10-15 proc.
„Didelė dalis VVĮ pasirenka griežtai reglamentuotą atlygio sistemą, kurioje atlygio rėžiai yra pakankamai žemi. Didinant kintamą atlygio dalį siekiama VVĮ vadovų atlygius padaryti konkurencingesnius. Žinoma, tokia situacija skatina įmonėms nustatyti ne tokius ambicingus rodiklius, kad atlygis būtų konkurencingas ir būtų galima paimti aukštos klasės profesionalą ir jam sąžiningai atlyginti už atliekamą darbą“, – sakė G.Makšimas.
VVĮ uždirbtos pajamos sudaro 5,5 proc. BVP, jame dirba vienas iš keturiasdešimt užimtų Lietuvos gyventojų. Jų Indėlis į biudžetą siekia 63 eurus vienam gyventojui.
Valstybinės įmonės ruošiasi tapti akcinėmis bendrovėmis
Rezultatų pristatymą atidariusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė trumpai aptarė reikšmingiausius valstybinių įmonių sektoriaus pertvarkos planus.
Vienas tokių – valstybinių įmonių transformacija į akcines bendroves.
„VVĮ pertvarkos planas yra EBPO rekomendacija, kad tokių “katašunių„ kaip valstybės valdomos įmonės turėtų nelikti. Arba keliaujame į akcines bendroves arba išeiname iš verslo ir leidžiame jį vykdyti žmonėms. Suprantu, bus daug interesų, bet akcinės bendrovės suteikia daugiau lankstumo, skaidrumo, galimybių teikti geresnes paslaugas“, – sakė ministrė.
Liepos pradžioje, Seimui pritarus, valstybės įmonės Lietuvos oro uostai, „Oro navigacija“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Vidaus vandens kelių direkcija turėjo tapti akcinėmis bendrovėmis. Įstatymo pakeitimą vetavo Prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau Prezidentūra tokiam sprendimui iš esmės nesipriešina. Vetuodamas pakeitimus, prezidentas pateikė naujas rekomendacijas, o 15min kalbinti Seimo atstovai teigė, kad pasiūlymus greičiausiai priims.
Šią savaitę Seimas pritarė ir dar vienos įmonės – Lietuvos automobilių kelių direkcijos – tapimu akcine bendrove.
A.Armonaitė taip pat pabrėžė, kad bus sieksima labiau centralizuoto VVĮ valdymo. Šiuo metu šias įmones valdo vienuolika ministerijų. Pasak ministrės optimalus variantas būtų sutelkti valdymą keliose ministerijose.
Ji užsiminė ir apie trečią svarbią pertvarką – VVĮ turimų duomenų atvėrimą visuomenei. „Mes dažnai kalbame apie grąžą biudžetui, skaidresnes paslaugas ir taip toliau. Norėtume, kad valstybės įmonės kurios kaupia, turi, kuria daugybę duomenų, šiuos duomenų rinkinius žmonėms, žinisklaidai, juos galėtų panaudoti ir studentai, ir didelės įmonės. Jau yra priimtas įstatymas, numatantis tokią prievolę“, – kalbėjo A.Armonaitė.
