Triuškinančia persvara Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga žada kurti valstybinį alkoholio monopolį ir pavyzdžiu Lietuvai skelbia Švediją, kurioje monopolis veikia puikiai. Tačiau „Systembolaget“ monopolis Švedijoje veikia jau šešis dešimtmečius, o sistemos pagrindai pradėti kloti dar XIX amžiaus viduryje, kai Lietuvos nė nebuvo žemėlapyje.
Prieinamas tik itin silpnas alus
Šiuo metu veikianti sistema ir valstybinis mažmeninės prekybos tinklas „Systembolaget“ Švedijoje buvo įkurtas prieš 60 metų. Šiuo metu Švedijoje tėra 410 tinklo parduotuvių, taip pat veikia dar per 550 partnerių parduotuvių ar punktų, kur galima įsigyti ar atsiimti iš „Systembolaget“ įsigyto alkoholio.
Paprastose maisto parduotuvėse, kioskuose ar degalinėse leidžiama pardavinėti tik ne stipresnį nei 3,5 proc. alų. Tokių gėrimų prekybai nereikalingos specialios licencijos. Stipresniu alkoholiu gali prekiauti licencijas turintys privatūs restoranai, barai ir kavinės.
Silpną alų parduotuvėse gali įsigyti klientai nuo 18 metų, o stipresnis alkoholis „Systembolaget“ parduotuvėse parduodamas asmenims, ne jaunesniems nei 20-ies metų.
Itin trumpas yra ir parduotuvių darbo laikas. Dauguma jų veikia nuo 10 val. ryto iki 6 val. popiet. Kai kurios jų dirba iki 8 val. vakaro. Šeštadieniais alkoholio parduotuvės duris užveria 2–3 val. popiet, o sekmadieniais apskritai nedirba.
Švedijoje draudžiama skelbti akcijas alkoholiui, visi svaigalai turi būti laikomi vienodomis sąlygomis, kad nė viena alkoholio rūšis nebūtų parodoma kaip geresnė už kitas.
Valstybinėms parduotuvėms alkoholį tiekia mažos alaus daryklos, tarptautinės bendrovės, alkoholinių gėrimų importuotojai – iš viso apie 5 tūkst. gamintojų iš viso pasaulio.
„Systembolaget“ parduotuvės turi įkvėpti, bet ne įkvėpti pirkti“, – tokiu šūkiu pernai prisistatė „Systembolaget“. Pernai valstybinio monopolio parduotuvės uždirbo beveik 360 mln. eurų.
Alkoholio monopolio pionierė
„Systembolaget“ egzistuoja dėl vienintelės priežasties – tam, kad iki minimumo sumažėtų su alkoholiu susijusių problemų, alkoholis parduodamas atsakingai ir be siekio pasipelnyti“, – skelbiama Švedijos valstybinio alkoholio monopolio svetainėje.
Švedija giriasi, kad pirmojo alkoholio monopolio pamatai padėti būtent šioje šalyje dar XIX amžiaus pradžioje. Tuomet Švedija uždraudė privačią alkoholinių gėrimų gamybą – šalies tikslas buvo sutelkti gamybą ir gauti iš to pajamų.
XIX amžiaus viduryje pristatyta Geteborgo sistema, kai vietos valdžios suteikdavo vietos alkoholio monopolio išskirtines teises. Tuo metu jau egzistavo alkoholio gamybos, importo ir pardavimo monopoliai.
1917–1955 metais Švedijoje veikė Bratt sistema, kuri dozuodavo alkoholio įsigijimą – kiekvienas pilietis, kuriam buvo leidžiama įsigyti alkoholio (tą galėdavo padaryti ne visi), gaudavo specialią knygutę, kurioje alkoholio pirkimas būdavo pažymimas specialiais antspaudais. Tarkime, 1948 metais per mėnesį asmeniui būdavo galima nusipirkti vos 1,8 litro alkoholio.
1955 metais tokia sistema buvo panaikinta, o vietos monopolijos sujungtos – taip atsirado dabar Švedijoje veikianti „Systembolaget“.
Švedijai įstojus į Europos Sąjungą 1995 metais, buvo priimtas įstatymas, atšaukiantis alkoholio gamybos, importo ir eksporto monopolį, tačiau pardavimo monopolis išliko.
Ribotą alkoholio pardavimą Švedija derina su dideliais mokesčiais, o kaina ir daro didžiausią įtaką alkoholio suvartojimui.
Alkoholio monopolio sistemos atmainos taip pat veikia Suomijoje, Islandijoje, Norvegijoje, tačiau visur jos pradėtos kurti itin seniai, kone prieš šimtmetį. Šiose valstybėse įvairūs alkoholio gamybos ir prekybos ribojimai turi gilias šaknis, todėl gali būti sunkiai rodomi kaip pavyzdys Lietuvai, kuriai staigiai reikėtų pereiti nuo alkoholio rinkos ekonomikos iki monopolio.
Tiesa, „valstiečiai-žalieji“ kol kas detalių planų, kaip sukurti Lietuvoje monopolį, nėra atskleidę. Be to, kaip antradienį žurnalistams atskleidė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos derybų grupės vadovas Povilas Urbšys, alkoholio prekybos monopolis gali būti derybų objektas su potencialiais koalicijos partneriais.
A.Veryga: sukurti monopoliui reikėtų 2–3 metų
Į parlamentą su „valstiečiais“ išrinkto Alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, valstybinio alkoholio monopolio sukūrimą reikia svarstyti: „Pagrindinis motyvas, dėl ko toks siūlymas yra, tai, kad valstybė ir gautų tuos pinigus, kuriuos po to tenka išleisti gydymui, pagalbai, socialinių pasekmių šalinimui.“
Problema yra ta, kad skandinaviški modeliai veikia jau kone šimtą metų.
„Skandinavijoje tos sistemos veikia labai ilgai. Kai kuriose šalyse jos atsirado po visiško alkoholio draudimo, ir valstybės monopolis buvo laikomas liberalizavimo žingsniu. Pas mus jis taip baisiai skamba, nes dabar turime absoliučiai liberalią sistemą“, – kalbėjo A.Veryga.
Jeigu sprendimas steigti valstybinį alkoholio prekybos monopolį būtų priimtas, jį įgyvendinti, išrinktojo parlamentaro teigimu, būtų galima per 2–3 metus.
Kai kuriose šalyse jos atsirado po visiško alkoholio draudimo, ir tas valstybės monopolis buvo laikomas liberalizavimo žingsniu. Pas mus jis taip baisiai skamba, nes dabar turime absoliučiai liberalią sistemą, – kalbėjo A.Veryga.
Kita alternatyva – specializuotų parduotuvių sukūrimas. Jas valdytų ne valstybė, bet ji nustatytų sąlygas, ką turi atitikti parduotuvė, norinti prekiauti alkoholiniais gėrimais – būtų keliami reikalavimai dėl atskirų patalpų įrengimo, įvesta griežta amžiaus kontrolė, patalpos būtų filmuojamos ir pan.
„Yra diskusijos, kad galima ir reikia pradėti nuo specializuotų parduotuvių, pasižiūrėti, kaip visa tai vyksta, ir daryti palaipsnį perėjimą prie valstybės monopolio“, – kalbėjo A.Veryga.
Lietuvos Respublikos piliečių vardu registruotoje įstatymo pataisoje, kuriai po pateikimo Seime jau buvo pritarta, numatoma, kad visi prekybos centrai, turintys alkoholio skyrius, turėtų bandyti juos paversti specializuotomis parduotuvėmis, tai yra izoliuoti nuo kito prekybinio ploto, įrengti atskirus įėjimus. Alkoholinių gėrimų parduotuvės negalėtų veikti arčiau nei 200 metrų nuo ugdymo įstaigų. Tai reiškia, kad prekybos tinklai, esantys arčiau įvairių darželių ir mokyklų, negalėtų pardavinėti alkoholio.
Sukūrus alkoholio monopolį, A.Verygos teigimu, poveikis alkoholio vartojimui būtų didžiulis, mat smarkiai sumažėtų prekybos svaigalais vietų.
„Taškų tikrai sumažėtų. Nes valstybė juk nepristatytų 19 tūkst. parduotuvių. Tai yra nerealu. Suomija, Švedija turi po kelis šimtus parduotuvių. Skirtumai parduotuvių skaičiaus būtų didžiuliai. Nuo to priklausytų efektas“, – kalbėjo A.Veryga.
