Urėdijos vadovo Valdo Kaubrės teigimu, tai būtų rekordinės pajamos nuo 2018 metų, kai po miškų reformos reorganizacijos būdu buvo įkurta viena įmonė, apjungusi 42 atskiras urėdijas ir Valstybinį miškotvarkos institutą.
„Atsakingas planavimas ir sąnaudų valdymas, procesų optimizavimas ir padidėjusios medienos kainos šiai dienai duoda tą rezultatą, kad galėjome peržiūrėti patvirtintą biudžetą – tai reiškia, kad planuojame rekordinius metus, kuomet valstybė gaus didžiausią ekonominę grąžą“, – pranešime sakė jis.
Tačiau, pasak jo, vidutinei žaliavinės medienos pardavimo kainai antrojo pusmečio aukcione pusmetinėms sutartims sudaryti padidėjus 43,5 proc., įmonė gali planuoti didesnes įmokas į valstybės biudžetą. Be padidėjusios medienos kainos įtakos, rekordiniam finansiniam rezultatui įtakos turėjo ir sumažintos veiklos bei administracinės sąnaudos.
„Jeigu 2018 metais, kai įmonė buvo įkurta, investuoti tik 4 mln. eurų, tai praėjusiais metais investicijos padidėjo net penkis kartus – į medienos ruošos technikos, darbo priemonių, medelynų modernizavimą ir IT technologijas investuota jau 20,3 mln. eurų“, – sakė V.Kaubrė.
Anot jo, planuojamos rekordinės pajamos šiais metais leis planuoti ir atlyginimų augimą.
2020 metais urėdija gavo 149,8 mln. eurų pajamų – 5 proc. mažiau nei 2019 metais (157,726 mln. eurų) ir patyrė 1,5 mln. eurų grynojo nuostolio (5,4 mln. eurų grynojo pelno).
