Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, per pusantrų metų buvo paskelbta 850 maisto prekių ir maitinimo paslaugų pirkimų, kurių bendra vertė 122 mln. eurų. Didžiausią dalį lėšų – 18,6 mln. eurų 64 laimėtuose pirkimuose užsitikrino įmonė „Grūstė“.
Pagal sutarčių vertę ji tapo rinkos lydere, po savęs palikusi dešimtmečius dominavusias įmones „Pontem“, „Kretingos maistas“ ir „Sanitex“.
Žinoma, pastarosios pozicijų neapleidžia. 2015-aisiais vieno savininko – Irmanto Norkaus valdomo „Maistas LT“ rankose atsidūrusios „Pontem“ ir „Kretingos maistas“ iki šiol maitina daugiausia ligonių, nuteistųjų, darželinukų.
Jei šių to paties savininko įmonių rezultatus sudėtume, sėkmės lentelėje jos nesunkiai aplenktų į lyderes išsiveržusią „Grūstę“.
Per 2016-uosius ir pirmą 2017 m. pusmetį šios įmonės kartu sudėjus laimėjo 116 pirkimų, kurių bendra vertė – 32,1 mln. eurų.
„Sanitex“ per tą patį laikotarpį laimėjo 83 konkursus, kurių bendra vertė 18,3 mln. eurų, o „Dussmann Service“ – iš 11 laimėtų konkursų uždirbs 11,6 mln. eurų.
Visos šios penkios įmonės išvis susižers 80,6 iš 122,8 per konkursus paskirtų milijonų eurų, arba 65 proc. pirkimų skaičiuojant pagal jų vertę.
Lėmė maisto skurstantiesiems ir kariuomenės pirkimai
Dar prieš dvejus metus VPT buvo atlikusi 2013–2015 m. analizę ir nustačiusi, kad kone kas antrą maisto ir maitinimo pirkimų tuomet laimėjo „Pontem“ ir „Kretingos maistas“. Trečiojoje vietoje rikiavosi „Sanitex“, o dabartinė lyderė „Grūstė“ liko ketvirta.
Na, ką padarysi, kad rinkoje turime tokį dalyvį, kurio darbinė kultūra labai specifinė, diplomatiškai pasakius. O ne diplomatiškai – negerai, kai siunčiama žinia: leiskite mums laimėti arba užtampysim po teismus, – teigia D.Vyniautas.
Tikrinti maisto ir maitinimo viešųjų pirkimų konkursus VPT tuomet ėmėsi po to, kai paaiškėjo, kad Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra maisto produktus skurstantiems asmenims pirko dvigubai brangiau nei rinkos kaina.
Sutapimas, kad būtent maisto produktų skurstantiesiems pirkimas „Grūstę“ pakylėjo į rinkos lyderes. Per VPT vertintą laikotarpį „Grūstė“ su maistą skurstantiems perkančia Europos socialinio fondo agentūra pasirašė dvi sutartis už 1,8 mln. eurų, o šių metų gale dar vieną sutartį, kurios vertė – beveik 4,2 mln. eurų.
Smarkiai „Grūstės“ padėtį rinkoje pagerino ir laimėti maisto produktų tiekimo Lietuvos kariuomenei konkursai. Per VPT vertintą pusantrų metų laikotarpį „Grūstė“ su kariuomene pasirašė įvairių maisto produktų tiekimo sutarčių beveik už 6,8 mln. eurų.
Anksčiau ši įmonė taip pat yra teikusi paslaugas kariuomenei, tačiau laimėdavo tik smulkius pirkimus.
„Grūstė“: konkurento taktika – užtampyti po teismus
„Grūstės“ generalinis direktorius Deivydas Vyniautas neslepia, kad situacija maisto produktų tiekimo ir maitinimo paslaugų rinkoje smarkiai pasikeitė po to, kai į šios srities viešuosius pirkimus dėmesį atkreipė VPT.
„Didžiulis VPT indėlis lėmė konkurso sąlygų pasikeitimus, privertusius perkančiąsias organizacijas skaidyti jų organizuojamus pirkimus į atskiras pirkimo dalis, taip sudarant realią galimybę konkursuose (net ir didelės apimties) dalyvauti mažoms ir vidutinėms Lietuvos įmonėms, ūkininkams“, – raštu pateiktuose atsakymuose 15min nurodė D.Vyniautas.
Tad viešųjų pirkimų priežiūrą vykdanti institucija mūsų rinkoje išties aktyvi ir rezultatyvi. Retai taip būna mūsų šaly, jog gali pagirti valdininkus, ar ne? – klausia D.Vyniautas.
Vis dėlto rinkos lydere „Grūstė“ dar nesijaučia. Jos vadovas sako nė nežinantis, kad naujausiais VPT duomenimis, būtent jo vadovaujamai įmonei pavyko pasirašyti didžiausios vertės sutartis.
Kita vertus, jis pripažįsta, kad rinka auga ir viliasi, kad ateityje konkurencija padidės ne tik maisto produktų pirkimuose, bet ir maitinimo paslaugų konkursuose, kuriuose iki šiol „Grūstei“ sekasi sunkiai.
D.Vyniautas pripažįsta, kad konkurencija yra milžiniška, bet to nedramatizuoja. Vis dėlto, anot jo, vienas konkurentas tyčia laikosi taktikos bet kokio nelaimėto konkurso rezultatus skųsti, net jei tam realaus pagrindo nėra.
„Konkurencija įtempta, išties. Bet, žinot, iš to laimi visi – ir perkančiosios organizacijos, ir rinkos dalyviai. Pirmieji sutaupo biudžeto lėšų, antrieji priversti pasitempti tobulinant vidinius organizacijos procesus. Dėl pretenzijų ir teismų? Na, ką padarysi, kad rinkoje turime tokį dalyvį, kurio darbinė kultūra labai specifinė. Diplomatiškai pasakius. O ne diplomatiškai – negerai, kai siunčiama žinia: leiskite mums laimėti arba užtampysim po teismus. Žinot, negerai taip. Tokiu būdu stabdomi viešųjų pirkimų procesai, gąsdinami valdininkai/valstybės tarnautojai, pagaliau diskredituojamas verslo vardas. Mūsų įmonės politika absoliučiai priešinga“, – sako jis.
D.Vyniautas nenurodė, kuri įmonė laikosi taktikos konkurentus užtampyti po teismus, tačiau dažniausiai „Grūstė“ teismuose susiduria su „Kretingos maistu“.
Klausiamas, ar „Grūstei“ teko susidurti su atvejais, kai buvo aišku, kad pirkimas sutartas su kitu tiekėju arba kai pirkėjas reikalavo kyšio, D.Vyniautas sako, kad visais atvejais „Grūstė“ kreipiasi užtarimo į VPT.
„Atvejų, kai galima įžvelgti protekcionizmo apraiškų, viešųjų pirkimų konkursuose vis dar pasitaiko. Pasireiškia jos pertekliniais kvalifikaciniais reikalavimais konkurso sąlygose. Ką tokiu atveju darome? Kreipiamės į VPT – beveik visais atvejais tarnyba pradeda pirkimo patikrinimą. Ir po jo perteklinės sąlygos dažniausiai iš sąlygų yra šalinamos. Tad viešųjų pirkimų priežiūrą vykdanti institucija mūsų rinkoje išties aktyvi ir rezultatyvi. Retai taip būna mūsų šaly, jog gali pagirti valdininkus, ar ne?“ – retoriškai klausia jis.
Vis dėlto maisto produktų ir maitinimo paslaugų rinkoje VPT dar tikrai yra veikti.
Štai ir naujausi duomenys rodo, kad šioje rinkoje grietinėlę susrebia tik penkios įmonės, nors konkursuose išvis dalyvauja 161.
