Tačiau beveik visi prekybininkai tvirtina, kad sezoniškumas kasmet turi vis mažiau įtakos jų verslui ir apyvarta tiek žiemą, tiek vasarą tampa panaši.
Vasarą prasčiau sekasi ir žiniasklaidai – žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje, mažiau skaito, o labiausiai, pasak rinkodaros specialisto Mindaugo Lapinsko, nukenčia televizijos.
Vasarą ruošiasi rudeniui
Šiltasis metų laikas – ne pats pelningiausias metas sporto klubams. Didžiausio sporto ir pramogų klubų tinklo Lietuvoje „Impuls“ direktorius Vidmantas Šiugždinis pasakoja, kad vasarą sporto klubuose klientų sumažėja maždaug ketvirtadaliu, nes dalis žmonių vasarą nesportuoja, kiti sportą perkelia į lauką.
Tai atsispindi ir bendrovės finansiniuose rezultatuose – pavyzdžiui, lankomiausią žiemos mėnesį – gruodį, bendrovės apyvarta siekia 2,6 mln. litų, o lankomiausią vasaros mėnesį – rugpjūtį, virš 2 mln. litų.
„Tačiau vasarą mažesnės ir išlaidos už šildymą, sumokame mažiau darbo užmokesčio, nes organizuojame mažiau treniruočių. Vasaros sezonui ruošiamės iš anksto ir dėl to drastiškų veiksmų su kainodara nedarome“, – sako „Impuls“ vadovas.
Vis dėlto, pasak jo, kasmet skirtumas tarp apyvartos apyvartos skirtumas žiemos ir vasaros mėnesiais mažėja, nes daugiau žmonių į sporto klubus eina įsigiję metinius abonementus. Esą tokių klientų jau trečdalis ir tikimasi, kad didėjant lojalių klientų skaičiui apyvartos skirtumas žiemą ir vasarą po kelerių metų bus 10 – 15 procentų.
„Vasara yra tas laiko tarpas, kai investuojame ir tvarkomės, kad rudenį, kai vėl bus didelis žmonių srautas, galėtume jį suvaldyti. Atsinaujiname vizualiai ir investuojame į ekonomišką komunalinių išteklių naudojimą“, – priduria pašnekovas.
Vasarą televizijos nežiūri
Vasarą prasčiau sekasi ir žiniasklaidai – žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje, mažiau skaito, o labiausiai, pasak rinkodaros specialisto Mindaugo Lapinsko, nukenčia televizijos. M.Lapinskas sako klientams vasaros metu reklamuotis žiniasklaidoje nerekomenduojantis.
 |
| TV3 vadovė Laura Blaževičiūtė |
Televizijos TV3 direktorė Laura Blaževičiūtė aiškina, kad sezonų kaita kasmet daro vis mažesnės įtakos televizijos žiūrimumui.
„Paskutiniais metais sezoniškumo, kuris buvo prieš dešimtmetį, jau nėra. Rinkoje yra daugiau televizijos kanalų, daugiau kanalų ir mūsų grupėje. Dėl to viskas išsibalansuoja, vienoje televizijoje žiūrovų gali padaugėti, kitoje sumažėti“, – sako L.Blaževičiūtė.
Tiesa, pasižiūrėjus į „Gemius“ pateikiamus svetainės „TV3play“, kurioje galima rasti visas TV3 laidas, žiūrimumo duomenis, matyti žymus skirtumas: unikalių lankytojų skaičius vasaros mėnesiais pernai krito daugiau nei 55 procentais. 2011 m. gruodžio mėnesį ir 2012 m. sausį – vasarį Tv3play.lt vidutiniškai aplankydavo po 205 tūkst. unikalių lankytojų, o 2012 m. vasaros mėnesiais – po 115 tūkstančių.
Stiprus alkoholis – ir vasarą
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas ir Lietuvos prekybininkų asociacijos prezidentas Laurynas Vilimas atkreipia dėmesį, kad vasarą sumažėja stipriųjų alkoholinių gėrimų pardavimai – žmonės perka gerokai daugiau gaiviųjų gėrimų, vartoja daugiau silpnojo alkoholio, dėl to esą sumažėja stipriųjų gėrimų pardavimas.
„Mineralinių vandenų“, atstovaujančių stipriųjų gėrimų prekės ženklus „Stumbras“, „Scotish Leader“, „Hennessy“ ir kitus rinkodaros vadovė Baltijos šalims Rūta Janušauskienė aiškina, kad dar prieš trejus metus alkoholio rinkoje buvo jaučiamas sezoniškumas ir žiemą apyvarta padidėdavo, tačiau pastaruoju metu tendencijos susilygino ir apyvarta tiek žiemą, tiek vasarą yra vienoda.
„Sezoniškumas stipriųjų alkoholio gėrimų rinkoje išnykęs, nes keičiasi stipriųjų alkoholio gėrimų vartojimo būdas, žmonės vasarą stipriuosius gėrimus pradeda maišyti su kokteiliais“, – kalba ji.
„Mineralinių vandenų“ atstovai negalėjo pateikti konkrečių skaičių, kiek skiriasi apyvarta žiemos ir vasaros mėnesiais.
Pastovių įmokų nenori
Dar vienas verslas, kuris vasarą generuoja žymiai mažesnę apyvartą nei žiemą, yra šilumos tiekimas. Kadangi už šilumą mokėti nereikia, jie gauna pajams tik iš už šildymą, sunaudojamą karštam vandeniui.
Vienas būdų, kaip įmonė gali generuoti pastovias pajamas ir tuo metu, kai įplaukos gerokai sumažėjusios – iš klientų rinkti pastovų mokestį visus metus. Tokiu atveju pinigų srautus paprasčiau prognozuoti bendrovei, o taip pat ir gyventojams.
„Dalkia“ priklausanti bendrovė „Vilniaus energija“ siūlo visus metus mokėti pastovias įmokas pasirinkus planą „Pastovus“.
Įmonės atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas sako, kad tokia paslauga nėra populiari – ją renkasi mažiau nei procentas klientų.
„Lietuva bene vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, kur gyventojai moka tik šildymo sezono metu, o išlaidų per metus neišskirsto“, – kalba N.Mikalajūnas.
Vasarą beveik visiems gerai
Rinkodaros specialistas M. Lapinskas sako, jog bendrovėms, kurių apyvarta vasarą sumažėja, yra keli būdai išsisukti iš sunkesnės padėties šiltuoju metų laiku: skatinti paklausą nuolaidomis ir akcijomis arba mažinti kaštus, kad jie būtų adekvatūs paklausai.
 |
| Sigitas Besagirskas, LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius |
„Vienas būdas yra atleisti kažkiek žmonių arba dirbti pagal kitą grafiką – pavyzdžiui, nedirbti savaitgaliais arba mažinti darbo valandų skaičių ir taip sumažinti kaštus“, – aiškina jis.
S.Besagirskas apibendrina: „Vasarą viskas suaktyvėja, o link rudens apyvarta krenta visose šakose. Paskiau kai kuriose šakose, ypač paslaugų sektoriuje ir maisto pramonėje, atsigavimas jaučiamas iki Kalėdų. O vėliau – ir vėl kritimas iki pavasario. Pavasarį prekyba atsigauna, o vasarą pasiekiamas jos pikas.“
