Visgi Niujorko valstijoje įsikūrusi įmonė nei savo ketvirčio pelno ataskaitoje, paskelbtoje trečiadienį, nei pokalbyje su analitikais, skirtame aptarti finansinius rezultatus, nepaminėjo darbo vietų mažinimo.
IBM pažymėjo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį turės vienkartinių 300 mln. JAV dolerių išlaidų. Pasak šaltinio, šios išlaidos yra susijusios su planuojamais atleidimais.
Be to, išlaidos bus „visiškai susijusios“ su atskirta įmone „Kyndryl“ bei perleistais sveikatos duomenų bei analizės verslais, naujienų agentūrai AFP teigė IBM atstovas spaudai.
„Tai nėra veiksmas, pagrįstas 2022 metų veiklos rezultatais ar su 2023-iaisiais susijusiais lūkesčiais“, – pridūrė atstovas spaudai.
Daugiau nei šimtmečio istoriją skaičiuojanti technologijų įmonė pranešė, kad per paskutinius tris praėjusių metų mėnesius jos pelnas siekė 2,9 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 17 proc. daugiau nei tuo pačiu 2021 metų laikotarpiu, nepaisant to, kad pajamos išliko 16,7 mlrd. JAV dolerių lygyje.
„Klientai visose geografinėse vietovėse vis dažniau naudojasi mūsų hibridiniais debesų ir AI sprendimais, nes technologijos išlieka išskirtine jėga šiandieninėje verslo aplinkoje“, – pranešime apie pajamas kalbėjo IBM generalinis direktorius Arvindas Krishna.
1911 metais įkurta bendrovė praėjusių metų pabaigoje paskelbė, kad Niujorko valstijoje investuos 20 mlrd. JAV dolerių į puslaidininkių gamybą, kvantinį skaičiavimą ir kitas pažangiausias technologijas.
A.Krishna paskelbė apie investicijas, kurių laikotarpis apims daugiau nei dešimtmetį, kalbėdamas šalia JAV prezidento Joe Bideno technologijų milžinės gamykloje Pokipsyje.
J.Bidenas gyrė „ikoniškos Amerikos įmonės“ pažadą kaip dar vieną ženklą, kad jo strategija atkurti JAV novatorišką pranašumą veikia.
Demokratų partijai atstovaujantis prezidentas pirmenybę teikia aukštųjų technologijų gamybos augimo skatinimui, tikėdamasis atkurti vietines svarbių komponentų, tokių kaip mikroschemos, tiekimo grandines.
Tuo metu technologijų milžinės veržiasi diržus ir atleidžia darbuotojus, prisitaikydamos prie sudėtingų pasaulio ekonomikos sąlygų ir grįžimo prie priešpandeminio gyvenimo būdo, kuris buvo mažiau priklausomas nuo internetinių paslaugų.
„Amazon“, „Meta“, „Microsoft“ ir „Google“ patronuojančioji įmonė „Alphabet“ neseniai paskelbė planus sumažinti savo darbo jėgą. Pandemijos metu šios bendrovės sparčiai darbino naujus darbuotojus, siekdamos patenkinti išaugusį skaitmeninių paslaugų poreikį.
