Po praėjusią savaitę įvykusio Taivaniečių atstovybės atidarymo Vilniuje, Lietuvos ir Kinijos diplomatinis konfliktas įgavo naujų spalvų.
Šį trečiadienį duodamas interviu naujienų agentūrai „Reuters“ užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad Kinija ne tik spaudžia savo verslus nutraukti arba pristabdyti ryšius su Lietuvos partneriais, bet tai daryti ragina ir kai kurias neįvardintas trečiąsias šalis.
Kinijos valdoma žiniasklaida skolinga neliko – tinklapyje globaltimes.cn, kurį valdo Kinijos komunistų partijos laikraštis „Renmín Ribao“ , pasirodė raginimas valdžios atstovams išstumti Lietuvą iš Kinijos industrinės tiekimo grandinės ir nubausti ją už „vienos Kinijos principo ignoravimą“ bei „Kinijos suverenumo pamynimą“.
Vis dėlto situacija iš žiniasklaidos kanalų išsiplėtė į naują lygį – ketvirtadienį Kinijos ambasada Lietuvoje paskelbė stabdanti vizų išdavimą.
15min.lt kalbinti į Kiniją eksportuojančių sektorių atstovai nedramatizavo vizų klausimo, be to, kliūčių prekybai su kitomis šalimis, kurias būtų galima sieti su Kinijos spaudimu, taip pat teigia nepajutę.
Vis dėlto galimas tiesioginis Kinijos spaudimas vietinės rinkos dalyviams – kitas klausimas. „Vilvi Group“ ir Baltijos šalių pieno perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos vadovas Gintaras Bertašius 15min pasakojo, kad į Kinijos rinką stengėsi įeiti penkerius metus ir šia linkme nuveikė nemažai. Pernai eksportuota 2 tūkst. tonų įvairių pieno produktų. Šiais metais 2 tūkst. tonų riba buvo pasiekta vien per pirmąjį pusmetį, tačiau dabar eksportas visiškai sustojęs.
„Su partneriais turime sutartis be numatyto kiekio, ir jie kiekvieną mėnesį užsakydavo kiekius. Šiuo metu nėra užsakymų ir nėra eksporto, su Kinija kaip ir nedirbame. Dėl vizų problemos kaip ir nėra, nes į parodas nevažiuojame. Galima sakyti, kad ir produktai nevažiuoja“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie eksporto sustojimo priežastis, G.Bertašius sakė, kad kinų kultūra nėra tokia, kad atvirai būtų sakoma „ne“, todėl išskaityti už tokių veiksmų besislepiančius motyvus gali būti sudėtinga.
„Paaiškinimų yra įvairių – kartais pasakoma tiesiai, kad dėl politinių dalykų, o kartais paaiškinimų nėra“, – sakė G.Bertašius.
Grūdai iki šiol buvo viena gausiausiai į Kiniją eksportuojamų Lietuvos prekių, tačiau šiais metais ir šis sektorius susidūrė su rimtomis kliūtimis.
„Šiais metais neeksportuota nei vienos tonos, tai įvyko, pavadinkime, dėl politinių priežasčių. Yra kokybiniai reikalavimai, kad į Kiniją galėtum importuoti, turi turėti importo leidimus. Jie jų neišdavinėja, sakydami, kad mūsų kviečiai neatitinka parametrų“, – 15min sakė didžiausios Lietuvos žemės ūkio bendrovės „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis.
Jis pridūrė, kad lietuviškus kviečius kitos šalys vertina kaip paklausų ir gerą produktą.
„Gyvename be to, kad Kinija neperka tų kviečių. Vizų išdavimų stabdymas, spaudimas per kitas valstybes – tas girdima, bet nepajutome jokio poveikio iš kitų valstybių“, – sakė S.Banelis.
Jis pripažino, kad Kinijos rinka jiems yra įdomi, be to, kaip pienininkai, taip ir grūdininkai įdėjo daug pastangų kurdami verslo ryšius su Kinija. „Netikiu, kad artimiausiu metu kažkas vyks. Kinijoje yra iš esmės vienas grūdų pirkėjas ir tikriausiai ne paslaptis, kad kompanija valdoma valstybės. Tuo viskas ir pasakyta“, – kalbėjo „Linas Agro“ atstovas.
Lazerininkų atstovas: trikdžiai paprastai būna išsprendžiami
Kinijos rinka labai svarbi ir Lietuvos lazerių sektoriui. Šioje šalyje padalinius yra įsteigusius trys bendrovės „Ekspla“, „Light Conversion“ ir „Altechna“. Šiuose biuruose dirba tiek lietuvių, tiek užsieniečių.
Lietuvos lazerių asociacijos vykdantysis direktorius Petras Balkevičius 15min sakė, kad nėra girdėjęs apie G.Landsbergio įvardijamą Kinijos spaudimą dėl sandorių kitoms šalims. Tuo tarpu tiesioginiai sandoriai su Kinija, nors ir yra tam tikrų kliūčių, vienokiu ar kitokiu būdu vyksta.
„Atsiranda delsimų, administracinių trikdžių, bet tiesmuko trukdymo iš kinų pusės mes nepajutome, bent jau aš negirdėjau. Kaip asociacijos vadovas nežinau visų niuansų įmonėse, bet tiesmuko trukdymo nebuvo. Trikdžiai atsiranda, viskas vyksta lėčiau, bet vyksta“, – sakė pašnekovas.
Skirtingai nei žemės ūkio bendrovių atveju, lazerių gamintojų ryšys su Kinija iki šiol nenutrūko, todėl vizos šio sektoriaus darbuotojams bus reikalingos. Vis dėlto pašnekovas mano, kad viskas bus išspręsta pragmatiškai.
„Norint paleisti sudėtingą aparatą, kurį klientas nusiperka, kartais reikia, kad atvažiuotų ir mūsų inžinieriai. Kadangi pardavimo procesai trunka ilgai, aš įtariu, kad vizomis bus pradėta rūpintis iš anksto. Tokie klausimai visada kažkaip yra išsprendžiami“, – teigė P.Balkevičius.
Didžiausias susirūpinimas – dėl žaliavų importo
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas 15min teigė, kad nors prastėjantys diplomatiniai santykiai su Kinija neabejotinai paveiks ir verslą, importuotojams tai galėtų kirsti skaudžiau nei eksportuotojams.
„Eksportas į Kiniją praėjusiais metais buvo vertinamas 300 mln. eurų. Skaičius nėra labai didelis, bet atskiriems verslams tai tikrai gali sukelti problemų ir turėti įtakos. Šį skaičių Lietuva gali kompensuoti, verslas pademonstravo didesnį lankstumą, kai eksportas buvo perorientuotas iš Rusijos į Vakarus“, – sakė jis.
1,3 mlrd. eurų siekiantis importas iš Kinijos, ekonomisto teigimu, yra kur kas reikšmingesnis skaičius. Pašnekovas teigė, kad egzistuoja rizika, jog Lietuvai įgelti norinti Kinija galėtų šioje srityje specialiai kliudyti.
„Kinijos prekės mus greičiausiai pasieks, tačiau per įvairius tarpininkus, todėl tai kainuos daugiau. Rizikos atsiranda tam verslui, kuris iš Kinijos atsiveža komponentų, pradedant puslaidininkiais, baigiant prietaisų dalimis. Tikėtina, kad tos tiekimo grandinės sutrūkinės gana reikšmingai“, – teigė M.Dubnikovas.
Tiesa, jis pridūrė, kad verslai, matydami prastėjančią situaciją, šioms rizikoms ruošėsi, todėl didžioji dalis Lietuvos verslų galėjo turėti atsarginį planą.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius Lietuvos eksporto apimtis į Kiniją įvertino kaip ženklias, tačiau kartu pridūrė, kad yra nemažai šalių, kurios verslui yra reikšmingesnės. „Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad į Kazachstaną eksportuojame 0,5 mlrd. eurų ir importuojame 0,5 mlrd. eurų“, – 15min sakė pašnekovas.
Jis teigė pastebėjęs dviprasmiškas Kinijos žinutes – baigtinių produktų eksportas iš Kinijos į Lietuvą nestoja ir plečiasi. „Su galutine produkcija jie netgi didina savo eksporto apimtis, nes jiems apsimoka. Žaliavoms, su kuriomis mes vėliau sukuriame didesnę pridėtinę vertę Lietuvoje, tų apribojimų, matyt, yra ir galimai bus dar daugiau“, – spėjo V.Janulevičius.
„Su eksportu iš Lietuvos į Kiniją yra problemų, manau, kad daugeliu atvejų jis galima gali visai sustoti, ypač ten, kur yra reikalingos licencijos. Ten net paprašymas nedirbti yra suprantamas kaip vyriausybės įsakymas“, – pridūrė jis.
Vis dėlto Lietuvos pramoninkų konfederacijos vadovas tikisi, kad verslo ir diplomatiniai santykiai tarp šalių bent jau nepablogės. „Mūsų noras yra palaikyti konstruktyvius santykius su Kinija ir Kinijos verslu“, – kalbėjo pašnekovas.
Naujų ir „nenaujų“ rinkų verslas sako surasiąs
Vasarą prastėjant santykiams su Kinija ir pasirodžius pirmiesiems ženklams, kad Lietuvos eksportuotojams galėtų kilti kliūčių, kai kurios šalies ministerijos tiek viešai, tiek susitikimuose su verslu žadėjo pagelbėti siekiant perorientuoti eksportą.
Lazerininkai šiandien sako jaučiantys Ekonomikos ir inovacijų ministerijų dėmesį, be to, džiaugiasi tvirtesniais Lietuvos verslo ryšiais su JAV ir Pietų Korėja. Vis dėlto, sako P.Balkevičius, nėra reikšmingos rinkos, kurioje Lietuvos lazerių optikos pramonė nebūtų įkėlusi kojos.
„Parduodame ir į JAV, ir į ES, į Pietų Korėją, Australiją ir tą patį Taivaną. Tokių rinkų, kur mums galėtų parodyti, kad iki šiol nepardavinėjote, o dabar galite pardavinėti, nėra. Bet valdžia tikrai stengiasi padėti“, – sakė Lietuvos lazerių asociacijos vadovas.
G.Bertašius sakė, kad tiesioginės pagalbos dėl eksporto rinkų pieno perdirbėjai nėra sulaukę, tačiau, kaip ir lazerininkai, nemato didelių problemų dėl kitų rinkų. „Savo veiklą esame diversifikavę ir nežiūrint to, kad kiekiai į Kiniją buvo nemaži, produkcijos į sandėlius nepadėjome, o nukreipėme į kitas rinkas. Kinijos rinka tiesiog buvo įdomi, turinti potencialą ir pelninga, galbūt ir pelningesnė už kitas rinkas“, – kalbėjo jis.
M.Dubnikovas teigė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministeriją dėl naujų rinkų ieškojimo galima pagirti, tačiau pridūrė, kad Lietuvai naujos rinkos daugiausia atsidaro dėl pandemijos poveikio bei „žaliojo kurso“.
„Mūsų, kaip pakankamai nedidelės, bet ES priklausančios šalies perspektyvos šiame kontekste yra geros. Pandeminiame laikotarpyje vyrauja politika trumpinti grandines, nes tiekimas krenta ir be politikų sprendimų. Visų pirma, išaugo laivybos kaštai, kitų dalykų apskritai gauti negalima“, – sakė M.Dubnikovas.
Jo teigimu, Lietuvos stiprybė galėtų būti lankstus mažų partijų pirminiams klientams tiekimas Europos klietams. „Tas pats Taivanas, požiūris iš jo buvo labai rimtas. Ir ta delegacija, kuri atvažiavo, buvo tikrai aukšto lygio. Manau, kad produkcijos už 300 mln. eurų būtų galima parduoti ir Taivane“, – kalbėjo ekonomistas.
Jis pridūrė, kad šiandieninė kuriama Lietuvos ekonomika yra pakankamai „žalia“, šalis nebeturi taršaus gamybos palikimo, todėl gali užsiimti ne senos pramonės pertvarkymu iš pagrindų, o naujos ekonomikos statybomis.
