Vasariškas rinktinių krepšinis yra visuomet mėgstamas žiūrovų ir reklamdavių. Tuo galėjome įsitikinti ir liepą – tyrimų bendrovės „Kantar“ duomenimis, šių metų atrankos į Olimpines žaidynes rungtynes vidutiniškai žiūrėjo 9 proc. televizorius turinčių Lietuvos gyventojų. Svarbiausias turnyro rungtynes su Slovėnija stebėjo 12,38 proc. žiūrovų. Tai – geras rezultatas, kadangi pagrindinių kanalų populiariausias laidas įprastai stebi apie 8-9 proc. žiūrovų.
Susidomėjimas greičiausiai būtų dar labiau pakilęs didėjant rungtynių svarbai – pavyzdžiui, 2019 m. „Kantar“ duomenimis, Lietuvių rinktinės rungtynes Pasaulio krepšinio čempionate iš viso stebėjo 1,3 milijono šalies gyventojų, t.y. apie pusę visų potencialių žiūrovų.
Tačiau svarbiausias rungtynes Lietuva pralaimėjo, todėl Tokijo olimpinėse žaidynėse jai varžytis nebeteks. Jei mūsų rinktinė būtų laimėjusi, krepšinio mėgėjai būtų galėję tikėtis išvysti dar mažiausiai trejas, o pasiekus pusfinalį – papildomas trejas rungtynes, kurios tradiciškai turėjo kelti didelį fanų susidomėjimą.
Be to, prieš Olimpiadą komanda greičiausiai būtų sužaidusi ir kelias kontrolines varžybas.
Reklamdaviai turėjo trinti rankomis. Į dešimties minučių periodus suskaidytos ir minutės pertraukėlių kupinos krepšinio rungtynės, lyginant su, pavyzdžiui, futbolu, verslams yra patrauklesnės, nes leidžia transliacijų metu parodyti daugiau reklamos siužetų.
Tačiau įvyko tai, kas įvyko ir tradicinė Lietuvos krepšinio vasara gerokai sutrumpėjo. To nesitikėjo nei krepšininkai, nei fanai, nei rinktinės rėmėjai. Lietuvos rinktinė iki šiol tarsi būdavo pakankamai saugus variantas reklamuoti savo produkciją vietinei auditorijai, nes ji dalyvaudavo praktiškai visuose Europos, Pasaulio krepšinio čempionatuose ir Olimpinėse žaidynėse.
Žiūrint iš šalies, ypatingai Lietuvos rinktinės generalinio rėmėjo pozicijos debiutas galėjo apkarsti gėrimų gamintojui „Kalnapilio-Tauro“ grupei.
