O kol Zbignevas vargsta, kiti džiaugiasi padidėjusiomis valdomis ir nuo pečių nusiritusiomis skolomis. Ir visa tai – ne be finansų konsultantais save pristatančių veikėjų pagalbos.
Visa įmonė – už 100 litų. Kaip nepirksi?
2010 metų pirmoje pusėje bedarbis alkoholikas tapo dviejų įmonių savininku ir direktoriumi. Vienu metu Zbignevas G. oficialiai valdė bendroves „Ulakoma“ ir „Vitoneta“. Ankstesni šių įmonių akcininkai – verslininkai Gražvydas Uleckas bei Vytautas Graičiūnas – iš bendrovių struktūros dingo.
Kiek Zbignevui kainavo du įsukti ir įsivažiavę verslai? Na, G.Uleckas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė dokumentą, rodantį, kad jis savo verslą pardavė už simbolinę 100 litų sumą. Po litą už akciją.
Teismo sprendime rašoma, jog G.Uleckas sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį su bendrove „Finansinių sprendimų grupė“. O ši, kaip ir diktuoja pavadinimas, pateikė finansinį sprendimą „Ulakomos“ bėdoms – surado Zbignevą G. Jis, anot G.Ulecko, „norėjo pirkti UAB „Ulakoma“ visas akcijas“. Su paruoštais dokumentais buvo nukeliauta į Registrų centrą – taip Zbignevas 2010 m. sausį tapo „Ulakomos“ savininku ir direktoriumi.
Su Zbignevo G. parašus G.Uleckui parūpinusia bendrove „Finansinių sprendimų grupė“ 15min susisiekti nepavyko. Viešai skelbiami įmonės telefono numeriai buvo nebepasiekiami. Viešai prieinamais „Sodros“ duomenimis, įmonėje oficialiai registruotų darbuotojų šiuo metu nėra.
Analogiška situacija ir su „Vitoneta“. Šiaulių apylinkės teismui pateiktais duomenimis, V.Graičiūnas 2010 m. kovą oficialiai perleido bendrovės kontrolę Zbignevui G., save išbraukdamas tiek iš akcininkų sąrašo, tiek iš įmonės vadovo pareigų.
Bendras abiejų Zbignevo nuosavybe oficialiai tapusių įmonių bruožas – prasta padėtis. Nieko nuostabaus – 2010 m. buvo pats finansų krizės įkarštis, o verslai Lietuvoje žlugo vienas po kito.
Naujam „akcininkui“ – didžiulės skolos
„Vitonetos“ savininkas V.Graičiūnas oficialiu įmonės akcininkų pasikeitimu pasinaudojo jau tais pačiais metais. Kai „Vitonetos“ kreditorė, bendrovė „Širmulis“, kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą dėl 51 tūkst. litų skolos priteisimo iš „Vitonetos“ ir jos savininko.
Reaguodamas į ieškinį, V.Graičiūnas teismui nurodė pardavęs visas įmonės akcijas – esą kartu jis „perdavė visas kreditorių skolas, taip pat ir UAB „Širmulis“, todėl skolą turi mokėti UAB „Vitoneta“. Taip V.Graičiūnas pasistengė visus rūpesčius sukarti ant Zbignevo G. pečių. Na, o teismas nutarė visą skolą priteisti subsidiariai iš „Vitonetos“ ir V.Graičiūno. Tai reiškia, jog skolos našta pirmiausiai gulė ant bendrovės, oficialiai priklausiusios Zbignevui G., pečių.
Kokias finansines operacijas vykdė ir kokiu turtu po akcininkų kaitos disponavo „Vitoneta“, 15min nustatyti nepavyko. Mat bendrovė finansinių ataskaitų Registrų centrui neteikė.
Nėra verslo – yra namas
„Ulakoma“, kaip ir „Vitoneta“, Registrų centrui neteikė finansinių ataskaitų. O kad įmonės padėtis prasta – liudija ir dabartiniai viešai prieinami duomenys. Vien „Sodrai“ „Ulakoma“ skolinga arti 4,5 tūkst. eurų. Bendrovė taip pat yra skolų išieškojimo įmonės „Balt Risk“ gėdos lentoje – tarp kitų įmonių, kurios neatsiskaito su „Balt Risk“ klientais.
Ir visa tai – ne buvusio „Ulakomos“ savininko G.Ulecko rūpestis. Oficialiai verslą Zbignevui G. perleidęs verslininkas turi svarbesnių užsiėmimų. Pavyzdžiui, 2013 m. G.Uleckas tvarkėsi žemės reikalus. Viešai prieinamais Vilniaus savivaldybės duomenimis, verslininkas prie savo sklypo Vilniaus Kunigiškių gatvėje sumanė prijungti 6 arus šalia esančios valstybinės žemės.
Šiame sklype stovi nuosavas dviejų aukštų namas, kuris galbūt galėjo tapti „Ulakomos“ kreditorių ir antstolių taikiniu. Bet netapo. Viešai prieinamais duomenimis, čia savo telefono numerį yra registravęs ir pats G.Uleckas.
„Ne tavo reikalas“
Būtent šiuo numeriu 15min pavyko susisiekti su G.Ulecku. Naujųjų metų išvakarėse „Ulakomą“ ir jos rūpesčius Zbignevui G. perleidęs verslininkas nebuvo nusiteikęs kalbėti apie šios įmonės peripetijas. Bet su paties „Ulakomos“ savininku tapusio dešrų kimšėjo pareiškimais apie alkoholizmą verslininkas nesutinka.
„Pirmiausiai – visus klausimus advokatui. O antras dalykas – ar jūs matėt jį kada nors girtą? Jūs iš viso nieko nežinot turbūt. O aš jį mačiau. Ir niekados jo girto nemačiau. Taip, kad parašyti, kad jisai girtas, yra vienas dalykas. O ar jis iš tikrųjų yra girtuoklis – pabandykit išryškint“, – kalbėjo G.Uleckas.
Pasiteiravus, kokiu tikslu Zbignevui G. perleido finansinių problemų turinčios įmonės kontrolę, pašnekovas tiesaus atsakymo nepateikė.
„Pardaviau aš akcijas. Už tai, kad man taip buvo.... – nutęsė G.Uleckas. – Aš taip norėjau. Kas čia baisaus?“
„Čia ne jūsų reikalas“, – taip G.Uleckas reagavo į klausimą apie nuplautas „Ulakomos“ skolas.
Paklaustas, ar perleidus „Ulakomą“ pats nusikratė finansinių problemų, naujo individualaus namo Kunigiškių gatvėje gyventojas supyko.
„Čia ne jūsų reikalas. Gerų naujų metų, ponas žurnaliste“, – atkirto G.Uleckas. Apsikeitus gerų 2016-ųjų linkėjimais, pokalbis buvo baigtas.
Viešai prieinamais Registrų centro duomenimis, sklypo Kunigiškių gatvėje rinkos vertė gali siekti apie 29 tūkst. eurų, G.Ulecko namo – apie 94 tūkst. eurų.
Tai bent: bedarbis nėrė į vėjo elektrinių verslą ir pirko visas skolas
Kiek plačiau apie savo santykius su Zbignevu G. papasakojo „Vitonetos“ savininkas V.Graičiūnas. Verslininkas 15min tikino nežinojęs, kad įmonę parduoda bedarbiui.
„Buvo kai kurių žmonių noras, surado pirkėją. Tai aš paėmiau ir pardaviau. Na, norėjo pirkti įmonę. Reikalinga buvo įmonė. Na, tai aš ir pardaviau. Kas ten perėmė – tai aš jau nežinau. Nuvažiavau pas notarą, pasirašiau popierius. Jisai (Zbignevas G.) buvo, ten kažkoks tarpininkas šnekėjo su juo, suvedė. Aš net nesiderėjo konkrečiai su juo. (...) Aš to (kad akcijų pirkėjas yra bedarbis alkoholikas) nežinojau. Aš jį pamačiau tiktai pas notarą pirmą kartą“, – prisiminė V.Graičiūnas.
Priminus, jog netrukus po akcijų perleidimo sandorio pats teisme mojavo šiais dokumentais ir jais grindė savo teisę nemokėti „Vitonetos“ skolos, pašnekovas to neneigė.
„Taip. Aš su visom skolom pardaviau, o jie visi sutiko“, – tęsė jis.
Verslininkas patvirtino, kad akcijų pirkėją jam, kaip ir G.Uleckui, parūpino „Finansinių sprendimų grupė“.
„Ta įmonė man pertvarkė („Vitonetą“) į UAB‘ą iš individualios įmonės. Ir pasiūlė tą UAB‘ą nupirkt“, – pasakojo V.Graičiūnas.
Įmonės perleidimo sandorį jis grindė tuo, esą pirkėjams būtinai reikėjo įmonės energetikos verslo plėtrai. Nors naują įmonę susikurti galima per porą dienų, V.Graičiūnas tikino, kad pirkėjai mielai sutiko pirkti būtent „Vitonetą“ – ir su visomis skolomis.
Pasakiau, kad yra skolos, viskas. Pasakė: mes su skolom nupirksim.
„Jie ten kažkokiais užsiiminėjo tuo metu vėjo malūnais, elektrinėmis tomis, kur yra. Jiems reikėjo skubiai įmonės. Kažkam, kažkokiems tikslams. Ir pasiūlė pirkti. Tai aš ir sutikau. Pasakiau, kad yra skolos, viskas. Pasakė: mes su skolom nupirksim. Aš, pavyzdžiui, pinigų negavau, nieko. Jie pasiėmė (įmonę) ir viskas“, – tikino V.Graičiūnas.
Paklaustas, ar jo negraužia sąžinė dėl Zbignevą G. užgriuvusių bėdų, pašnekovas tiesaus atsakymo nepateikė. „Man svarbu buvo parduoti, jei yra noras. Ką aš žinau, su kuo, kas ten kabinasi. To žmogaus – aš jo nemačiau, net nežinau“, – reziumavo V.Graičiūnas.
Policiją sustabdė senatis
Kol V.Graičiūnas kratėsi skolų, o G.Uleckas tvarkėsi žemės reikalus, Zbignevas G. neturėjo žalio supratimo apie tai, į kokius reikalus yra įpainiotas.
Jei ne senaties terminas, dabar policija veikiausiai tirtų galimai fiktyvius sandorius, išgelbėjusius du verslininkus nuo didelių skolų.
Oficialus „Vitonetos“ ir „Ulakomos“ savininkas susizgribo tik šiais metais. Zbignevas G. kreipėsi į du teismus, prašydamas akcijų perleidimo sandorius anuliuoti. Dešrų kimšėju dirbantis dviejų įmonių „savininkas“ Vilniaus bei Šiaulių teismams atvirai nurodė turėjęs problemų dėl alkoholio ir nenutuokęs, į ką veliasi.
„Dokumentai ir jų pagrindu sudaryti sandoriai yra neteisėti, sudaryti pasinaudojant beviltiška ieškovo turtine padėtimi, jo piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais, panaudojant apgaulę bei neatitinkantys ieškovo tikrosios valios, pasirašyti jam gaunant piniginį atlygį“, – tokia Zbignevo G. pozicija pateikiama Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime.
Šiaulių apylinkės teismui Zbignevas G. įvardijo ir atlygį, kurį gavo už parašus ant „Vitonetos“ perleidimą įtvirtinančių dokumentų – 200 litų.
Dėl G.Ulecko bei V.Graičiūno veiksmų Zbignevas G. kreipėsi ir į policiją dėl dokumentų klastojimo. Abiem atvejais – nesėkmingai, mat kreipimosi metu jau buvo suėjęs senaties terminas.
Tiesa, „Ulakomos“ atveju policija Zbignevui šiek tiek padėjo. Vilniaus rajono kriminalinės policijos pareigūnai ikiteisminio tyrimo nepradėjo dėl senaties, tačiau oficialiu dokumentu patvirtino, kad šioje istorijoje „galima įžvelgti nusikalstamą veiką“.
Bylos duomenimis, verslininkas G.Uleckas tokią policijos pareigūnų pateiktą formuluotę vertino kaip „tyrėjo profesinės kompetencijos trūkumą“.
Dvi vienodos istorijos – ir du priešingi teismo sprendimai
Du teismai skirtingai vertino dvi beveik identiškas Zbignevo G. valdytų verslų istorijas.
„Vitonetos“ atveju, dešrų kimšėjas šventė pergalę. Šiaulių apylinkės teismas patenkino vilniečio ieškinį. Gruodžio 2 d. Registrų centre oficialiai įregistruota jau įsiteisėjusi teismo nutartis. Teisėja Rasa Milvydaitė šiuo dokumentu nustato, kad vienintelis „Vitonetos“ akcininkas ir direktorius yra V.Graičiūnas, o akcijų perleidimo dokumentai – negaliojantys nuo jų sudarymo dienos. Šiokia tokia paguoda – ir tai, kad teisėja Zbignevui G. iš V.Graičiūno ir „Vitonetos“ priteisė po 235,5 euro bylinėjimosi išlaidų.
„Vitonetos“ savininku vėl tapęs V.Graičiūnas teigia tik iš 15min sužinojęs apie sau nepalankią teismo nutartį.
„Naujiena. Na, čia man dabar naujametinė dovanėlė“, – Naujųjų metų išvakarėse atsiduso verslininkas.
Kardinaliai priešingą sprendimą priėmė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Irmantas Šulcas. Jis savo gruodžio 22 d. sprendimu Zbignevo G. ieškinį atmetė. Tiesa, šį teismo sprendimą „Ulakomos“ akcininku ir vadovu likęs vilnietis dar gali skųsti.
