Šį rugsėjį Lietuvoje 12 proc. įmonių vertinamos kaip aukštos ir aukščiausios rizikos, tai sudaro beveik 12100 įmonių. Į vidutinės rizikos grupę patenką 42 proc., o žemos rizikos – 47 proc. šalies įmonių.
„Vertinant metų perspektyvą, duomenys rodo, kad Lietuvos verslas per šį laikotarpį patyrė pokyčių didesnės rizikos link. Pandeminių ir kitų veiksnių poveikį, žinoma, ryškiau pajuto maži verslai. Tarp įmonių, kurių reitingas per metus pablogėjo, 45 proc. sudaro turinčios iki 5 darbuotojų, – sako „Scorify“ verslo sprendimų vadovė Jurga Tamašauskaitė. – Visgi verta atkreipti dėmesį, kad reikšminga dalis įmonių ne tik suvaldė rizikas, bet ir pagerino reitingą“.
Pasak J.Tamašauskaitės, analizė atskleidžia, kad pastarųjų metų nuotaikos paslaugų sektoriuje – skirtingos ir nulemtos konkrečių verslo sričių situacijos. Per metus tarp įmonių, kurių kredito reitingas pablogėjo, 33 proc. yra iš paslaugų sektoriaus. Tačiau šiame sektoriuje netrūko ir tokių, kurie kredito reitingą pagerino – tai sudaro 34 proc. visų kredito reitingą pagerinusių įmonių.
Bankrotų dinamika signalizuoja apie verslo „zombius“
J.Tamašauskaitė pastebi, kad įmonių bankrotų dinamika reikšmingai nesikeičia. Per tris šių metų vasaros mėnesius bankroto procedūras pradėjo 9 proc. daugiau įmonių nei praėjusią vasarą, o per aštuonis šių metų mėnesius pradėta mažiau bankroto procedūrų nei praėjusiais metais.
„Bankrotų statistika patvirtina, kad verslo „zombių“ problema Lietuvoje išlieka. Štai, pavyzdžiui, 2019 metais Lietuvoje bankroto procedūras pradėjo arba bankrutavo 2571 įmonė. „Scorify“ duomenimis, šių metų birželio pradžioje bankroto požymių turėjo 2301 įmonė, tačiau bankrotų statistikoje tai neatsispindi. Tad įmonės, kurios įprastomis sąlygomis jau būtų bankrutavusios, dėl valstybės taikomų ekonominių paramos priemonių vis dar išlieka verslo ekosistemoje“, – teigia verslo sprendimų vadovė.
Daugiau darbuotojų nei prieš metus
Rugsėjo mėnesio pradžioje įmonės Lietuvoje buvo įdarbinusios 3,35 proc. daugiau darbuotojų nei prieš metus. Analizės duomenys rodo, kad daugiau yra įdarbinęs statybos sektorius (8,3 proc.), transporto (5,93 proc.), taip pat gamybos (ilgo ciklo) ir paslaugų, atitinkamai 5,61 proc. ir 5,6 proc.
Lyginant šių metų rugpjūčio ir rugsėjo pradžios situaciją, įdarbintų žmonių skaičiaus mažėjimas fiksuotas visuose sektoriuose, išskyrus finansinių paslaugų, kuriame dirbo 0,63 proc. daugiau darbuotojų. Labiausiai kito darbuotojų skaičius gamybos sektoriuje (trumpas ciklas) ir mažmeninėje prekyboje, atitinkamai –1,97 proc. ir – 1,76 proc.