Draudikai, degalų prekeiviai, vežėjai jau lenktyniauja siūlydami savo paslaugas ir produktus Vasario 16-osios akto parvežimui. Tikėtina, kad tokių viešųjų ryšių akcijų tik daugės, nors pirmieji tai pradėjo „MG Baltic“.
Siūlo vežioti po miestelius
Praėjo vos kelios dienos nuo Nepriklausomybės Akto atradimo, o „ERGO Insurance“ Lietuvoje jau paskelbė pasiruošusi padėti Aktą apsaugoti – jį apdrausti. Tuomet subruzdo ir Lietuvos vežėjų sąjunga, kuri pasiūlė svarbų dokumentą ne tik saugiai parvežti, bet ir surengti šventę jį vežiojant po Lietuvos miestus ir miestelius.
Šiam tikslui vežėjai netgi paruoštų specialų vilkiką – paverstų jo priekabą nedidele scena, kokios jau ne kartą matytos mažesnių miestelių vietinėse šventėse.
Vežėjams į pagalbą ateitų ir Lietuvos kariuomenė. Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Artūras Jasinskas sako, kad savanorių pajėgos padėtų apsaugoti svarbų krovinį.
„Jei kariuomenės vadovybė skirtų KASP tam tikrą vaidmenį šiame procese, tikrai prisidėtume, nes turime savanorių kiekviename miestelyje, kiekvienoje savivaldybėje. Be to, Lietuvos kariuomenėje yra karo policijos struktūra bei Judėjimo kontrolės centras, kurie turi patirties gabenant svarbius krovinius“, – teigia A.Jasinskas.
Tai praktika, kuomet naudojamasi karščiausiomis naujienomis ir į jas įterpiamos savos idėjos – dėl to gaunamas platus padengimas žiniasklaidoje, – teigia „Ink Agency“ vyr. partneris Kęstutis Gečas.
Panašu, kad degalų Akto kelionei taip pat nepritrūktų – tinklo „Neste Lietuva“ generalinis direktorius Ringaudas Steikūnas pasiruošęs jų parūpinti.
„Dėl degalų visam maršrutui rūpintis tikrai nereikės, nes mes prisiimame pareigą juos teikti nemokamai, nes tikime šio projekto sėkme ir naudingumu Lietuvai. Pats suradimo faktas dar ne viskas. Svarbu ir tai, kas vyks po to“, – patikina R.Steikūnas.
Į „ERGO Insurance“ atlapus dėl draudimo taip pat kibo „If“ bendrovė – ji irgi pasiryžusi Nepriklausomybės Aktą apdrausti.
Per ankstyvi siūlymai
Valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriato programos koordinatorė Neringa Vaisbrodė teigia, kad dar per anksti rimtai vertinti tokius bendrovių pasiūlymus – kol kas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas priklauso Vokietijai.
Tai, kad verslas džiaugiasi ir siūlo prisidėti, manau, yra labai geras dalykas, – vertina „Agency 1323“ partneris Artūras Jonkus.
„Aišku, smagu, kad visiems žmonėms tai rūpi, tačiau apie tai kalbėti dar yra truputėlį per anksti. Kai aktas bus gabenamas į Lietuvą, tuomet ir bus svarstoma dėl tokių paslaugų poreikio. Dokumentas yra Vokietijos nuosavybė, todėl pirmiausia tikimės Vokietijos geros valios, kad Lietuvos žmonės išvystų šį labai svarbų dokumentą. Valstybės vadovai ir diplomatai dės visas pastangas, kad Aktas pasiektų Lietuvą“, – teigia N.Vaisbrodė.
Užsienio reikalų ministerija įmonių pasiūlymus vertinti atsisakė – kol kas svarbiausias darbas sutarti dėl Nepriklausomybės Akto perdavimo Lietuvai.
Gerai, kol pasiūlymai rimti
Viešųjų ryšių strategas, „Agency 1323“ partneris Artūras Jonkus, teigia kad praktika krautis viešųjų ryšių kapitalą naudojantis svarbiais visuomenei įvykiais yra įprasta visame pasaulyje ir nieko blogo tame jis neįžvelgtų.
„Tai, kad verslas džiaugiasi ir siūlo prisidėti, manau, yra labai geras dalykas – tai labai smagu, nieko blogo. Šiuo atveju siūlomas draudimas man atrodo realiausias – jei dokumentas bus pristatomas į Lietuvą, tokio draudimo reikės, jį vertinčiau teigiamai. Kiti pasiūlymai, kad nebūtų juokingi, turi atitikti kontekstą. Kuo smulkesnė įmonė, tuo jos vienoks ar kitoks pasiūlymas iš konteksto gali iškristi“, – teigia A.Jonkus ir pažymi, kad pats klientams panašių priemonių nesiūlė.
Anot jo, esminis dalykas – kiek teikiami pasiūlymai yra rimti ir kiek jie atitinka įmonės veiklos sritį.
Tai, kas „nulaužia“ naujienas
„Ergo Insurance“ pasiūlymą apdrausti Nepriklausomybės Aktą rengusios „INK Agency“ vyresnysis partneris Kęstutis Gečas aiškina, kad tokia viešųjų ryšių technika vadinasi „naujienų nulaužimu“ (angl. – newsjacking). Tai praktika, kuomet naudojamasi karščiausiomis naujienomis ir į jas įterpiamos savos idėjos – dėl to gaunamas platus padengimas žiniasklaidoje ir dėmesys socialiniuose tinkluose.
„Ši technika nėra nauja, ją naudoja viso pasaulio komunikacijos specialistai. Tai panašu į tai, kaip veikia žiniasklaida, kuri stebi ir nušviečia naujienas. Mes taip pat stebime naujienas bei įvykius ir vertiname, ar galima tuo pasinaudoti atkreipiant dėmesį į prekės ženklą. Jei temos yra jautrios, rengiant projektą reikia turėti sveiko proto. Nepriklausomybės aktas yra susijęs su lietuvių tautiniais jausmais, todėl negalima siūlyti pernelyg radikalių idėjų“, – pažymi K.Gečas.
„Ergo“ bendrovės pasiūlymą jis vadina nuoširdžiu noru prisidėti.
„Newsjacking technika reiškia, kad jei kažką sakai ir pažadi – tą ir turi padaryti. Jei tik kalbi ir nedarai, tai yra viena pavojingiausių komunikacijos praktikų. Tai būtų tiesiog noras pasireklamuoti svetima sąskaita. Panaši rizika kyla „MG Baltic“ akcijai milijonas už Aktą. Visų tų papildomų sąlygų komunikavimas sudaro galbūt ir klaidingą įspūdį visuomenei, kad bendrovė tik mėgino pasinaudoti proga, pasireklamuoti, bet kai reikia mokėti milijoną, to vengia“, – teigia K.Gečas.
„MG Baltic“ pagalvojo ne apie viską
15min kalbinti viešųjų ryšių ekspertai vertina, kad „MG Baltic“ idėjai gražiai tapti nepavyko dėl ankstesnių skandalų ir kampanijos trūkumų.
Anot K.Gečo, „MG Baltic“ viešųjų ryšių idėja atkurti reputaciją pažadėtu milijonu nėra geriausias sprendimas – tą reikėtų daryti toje srityje, kurioje reputacija ir buvo sutepta.
„Galbūt „MG Baltic“ ir gali sakyti, kad akciją rengia nuoširdžiai, bet prieš metus jie turėjo problemą su Eligijaus Masiulio istorija, tad dabartinis milijono pasiūlymas automatiškai visuomenės suvokiamas kaip bandymas taisyti reputaciją. Jei nori reputaciją taisyti – turi tą daryti toje temoje, kurioje susiteršei“, – aiškina K.Gečas.
A.Jonkus vienareikšmiškai vertina, kad „MG Baltic“ pasiūlytas milijonas eurų už akto atradimą ir perdavimą yra viešųjų ryšių akcija, kuri pasisuko ne taip, kaip galbūt buvo norėta.
„Tai viešųjų ryšių akcija vienareikšmiškai, kitaip vertinti ir negalėčiau. Bet, deja, ji turės baigtis anksčiau, nei buvo numatyta. Apie milijoną, kuris bus duotas, buvo galima komunikuoti visus metus, tačiau įvykiams pasisukus netikėta linkme, išskirtinė pozicija prarandama. Ir dar klausimas, kaip bendrovė iš šios situacijos išeis cituodama savo pačios taisykles“, – svarsto A.Jonkus.
Anot jo, jei Nepriklausomybės Aktas grįš į Lietuvą, neaišku, kam turėtų būti skirtas žadėtas milijonas – dokumentą atrado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis, tačiau perduotų jau, jei taip būtų nuspręsta, Vokietijos vyriausybė.
„Neaišku, kam tada tą milijoną atiduoti – ar tam, kas surado, ar tam, kas atidavė. Šioje viešųjų ryšių akcijoje panašu, kad ne visi variantai buvo apgalvoti ir šis scenarijus nebuvo tarp pagrindinių. Tad pati viešinimo kampanija yra su tam tikrais trūkumais, turėtų būti apgalvoti ir patys nerealiausi variantai“, – tikina A.Jonkus.
