„Šį rytą savo pašto dėžutėje radau tokią reklamą. Net nežinau, kaip tokią veiklą vertinti. Ar tai nėra senjorų apgaudinėjimas?“ – klausė 15min skaitytojas.
Šią reklamą 15min nusiuntė Lietuvos notarų rūmams (LNR).
„Perskaičius šį skelbimą kyla minčių, kad jo užsakovai bando savo verslą susieti su notarų tvirtinamomis išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartimis. Svarbu iškart pabrėžti, kad Lietuvos notarų rūmai su tokiu „verslu“ neturi nieko bendro ir įspėja senjorus būti atsargius ir nepakliūti į aferistų pinkles“, – komentavo LNR prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.
Svarbu iškart pabrėžti, kad Lietuvos notarų rūmai su tokiu „verslu“ neturi nieko bendro ir įspėja senjorus būti atsargiems ir nepakliūti į aferistų pinkles, – teigė M.Stračkaitis.
Jis aiškino, kad išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartis sudaroma tais atvejais, kai asmuo nusprendžia kitam asmeniui perleisti savo turtą mainais į kito asmens įsipareigojimą užtikrinti jo išlaikymą, priežiūrą, slaugą.
„Tai sudėtinga notariškai tvirtinama sutartis, kurioje turi būti numatyti visi rentos mokėtojo įsipareigojimai rentos gavėjui – pradedant tuo, kiek kartų per dieną ir kaip žmogus bus maitinamas, maudomas, vežiojamas pas gydytoją, kitaip slaugomas, baigiant jo asmeniniais kultūriniais ir dvasiniais poreikiais (nuvežti aplankyti artimųjų kapų, į teatrą ir pan.). Rentos gavėjai turi žinoti, kad išlaikymo iki gyvos galvos (rentos) sutartis, jei jos sąlygos nevykdomos, gali būti nutraukta teismo sprendimu“, – teigė M.Stračkaitis.
Labai svarbu, kad asmenys, kurie nori gauti rentą (dažniausiai vieniši senjorai), gerai apsvarstytų ar pasitiki asmeniu, į kurio rankas perduoda savo turtą ir kuriems patiki savo priežiūrą.
Teigė, kad paslauga legali
15min žurnalistė atliko eksperimentą: paskambino skelbime nurodytu numeriu. Telefonu atsiliepusiam vyrui pasakė, kad yra anūkė, susidomėjusi paslauga savo močiutei.
„Ta paslauga, ji iš tikrųjų egzistuoja ir su ja yra viskas gerai, bet ji labiau galbūt būtų skirta senjorams, kurie, tarkime, neturi artimų giminaičių, vaikų ar anūkų arba, tarkime, tie vaikai ir anūkai yra į užsienį išvažiavę“, – pokalbio pradžioje pabrėžė pašnekovas.
Reklamoje parašyta, kad kiekvieną mėnesį senjorams mokamas išlaikymas nuo 100 eurų iki 150 eurų. Telefonu vyras paaiškino, kad pinigai mokami „iš savų lėšų ir rezervo“, o konkreti suma priklauso nuo senjoro amžiaus ir turimo nekilnojamojo turto (NT) (reklamoje apie NT neužsiminta). Po senjoro mirties jo turimas NT atitenka jiems.
Be to, esą galima susitarti ir dėl kitų paslaugų teikimo. Pavyzdžiui, slaugos suorganizavimo. Pašnekovas leido suprasti, kad už tai greičiausiai reikėtų mokėti papildomai.
Vyras tikino, kad teikiama paslauga yra tikrai legali.
„Paslaugos legalumą garantuoja labai paprastas dalykas – tai yra tvirtinama notaro. Faktas, kad notaras nelegalių dalykų tikrai netvirtins“, – aiškino jis.
VVTAT: veikla gali turėti nesąžiningumo požymių
Kaip jau minėta, reklamoje siūloma išlaikymo paslauga senjorams, tačiau joje neparašyta, kad mainais į nekilnojamąjį turtą. Šią informaciją 15min sužinojo tik paskambinus nurodytu numeriu. Taigi, ar reklama neklaidina vartotojų?
„Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) nuomone, paslaugos teikėjo veikla gali turėti ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme nustatytų nesąžiningos komercinės veiklos požymių“, – komentavo VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Natalija Jarmulkovič.
Veikla gali turėti ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme nustatytų nesąžiningos komercinės veiklos požymių, – teigė VVTAT atstovė.
Ji informavo, kad kad visais atvejais verslininkui keliama pareiga tinkamai ir laiku informuoti vartotoją apie teikiamas paslaugas. Civilinio kodekso 6.228(6) straipsnis nustato, jog prieš sudarydamas vartojimo sutartį verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie parduodamas prekes bei teikiamas paslaugas.
„Pareiga įrodyti, kad informacija yra tinkamai suteikta vartotojui, tenka verslininkui. Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir nuotolinei prekybai bei ne prekybos patalpose sudaromoms sutartims“, – teigė N.Jarmulkovič.
Lietuvos bankas: trūksta daugiau informacijos
Reklamos nuotrauką 15min nusiuntė ir Lietuvos bankui (LB), kuris prižiūri mokėjimų rinką. LB Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus viršininkė Rasa Cicėnienė pateikė komentarą.
„Vien iš reklaminiame lankstinuke pateiktos informacijos negalime daryti išvados, kad reklamuojamos Lietuvos banko prižiūrimos finansinės paslaugos. Priešingai, pavyzdžiui, kiek tai susiję su paskolomis, skelbime nurodyta, kad išlaikymas pinigais teikiamas be jokių paskolų sutarčių ir vekselių. Taip pat skelbime nurodoma, kad norint gauti išlaikymą pinigais reikia „notarų kontoroje pasirašyti išlaikymo sutartį“.
Atsižvelgiant į tai, kad detalesnės informacijos skelbime nėra pateikiama, sunku pasakyti, ar, pavyzdžiui, minimoje „išlaikymo sutartyje“ būtų nustatomos kokios nors sąlygos, kurios galėtų suponuoti tam tikrų Lietuvos banko prižiūrimų finansinių paslaugų teikimą ir panašiai“, – dėstė ji.
Paklausus ar apskritai įmonė, teikianti rentos paslaugas, turi turėti LB išduotą licenciją, LB specialistai teigė, kad tai priklauso nuo paslaugos turinio. Abstrakčiai, kaip dabar, sunku vertinti.
