Rudenį Vyriausybė pateikė išvadas dėl naujo Azartinių lošimų įstatymo bei pateikė savo pasiūlymus. Verslininkų atstovų teigimu, ministrų kabinetas bendros nuomonės dėl lošimų iš tiesų neturi ir tai yra pavojinga.
„Mane stebina štai koks dalykas: Vyriausybė neturi nuomonės. Jie sako – kadangi mes nesuderinome galutinai pozicijos, tai teikiame šį klausimą svarstyti politikams. O mes nuogąstaujame, kad politikai gali priimti tokį sprendimą, kuris mus gali nublokšti į tuos laikus, kai buvo keičiama lošimų sistemos mokestinė aplinka“, – sakė Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas.
Pasak jo, į lošimų verslą žiūrėti reikėtų itin atsargiai, nes, pavyzdžiui, krizės metu ši verslo šaka nukentėjo daug labiau nei likusi ekonomika.
Naujame Azartinių lošimų įstatyme numatomas griežtesnis lošimų sistemos reglamentavimas. Ministrų kabinetas siūlo dar labiau griežtinti azartinių lošimų tvarką, nei numatyta pirminiame naujo įstatymo projekte.
Seimui siūloma tobulinti įstatymo projektą išsamiau reglamentuojant lošimų, vykdomų nuotoliniu būdu (internetu), vykdymo sąlygas ir tvarką, numatyti priemones, leidžiančias identifikuoti lošėjo tapatybę ir amžių, numatyti galimybes lošėjams nusistatyti papildomas apsaugos priemones, t.y. nusistatyti lošimo laiko limitą, riboti statomų pinigų sumas, laikinai riboti galimybę dalyvauti nuotoliniu būdu organizuojamose lošimuose ir pan.
Taip pat siūloma numatyti nelegalių nuotolinių lošimų prevencijos priemones, pvz., mokėjimų ribojimą, prieigos prie nelegalių lošimų organizatorių skelbiamos informacijos nutraukimą ir šios informacijos pašalinimą.
Lošimo automatai kuria darbo vietas?
Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas taip pat išreiškė nerimą, kad sprendimas dėl lošimų sistemos reglamentavimo yra paliekamas politikams.
„Man gaila, kad Vyriausybės pozicija yra daugiau reaktyvi. Turime faktą, kai internete lažybos vykdomos ir jos nėra reglamentuojamos, o Vyriausybė skuba įteisinti. Mes pasisakytume už protingą reguliavimą“, – sakė R.Šidlauskas.
5 lošimo automatai – viena nauja darbo vieta, – aiškina D.Arlauskas.
Pasak jo, reglamentuoti lošimus reikėtų kuo mažiau – sprendimą dėl to turi priimti pati rinka.
„Mes pasisakome už tai, kad būtų leista rinkai pasirinkti, kas turi teisę ir paklausą ir kas išliks, o ne Seimo sprendimu susiaurinti galimybes“, – sakė R.Šidlauskas.
Pasak D.Arlausko, įstatymu numatoma apriboti lošimo automatų plėtrą, nors taip būtų sukurta darbo vietų. D.Arlausko teigimu, 5 nauji automatai sukuria 1 naują darbo vietą.
Projektu siūloma nustatyti ribotą lošimo vietų skaičių: Lietuvoje siūloma leisti įsteigti ne daugiau kaip 20 lošimo namų (kazino), o lošimo automatų salonai ir statymo punktai galėtų būti steigiami atsižvelgiant į savivaldybės, kurioje numatoma organizuoti lošimus, teritorijos gyventojų skaičių – 20 000 gyventojų galėtų būti steigiamas vienas lošimo automatų salonas, 15 000 gyventojų galėtų būti steigiamas vienas statymo punktas.
