Pasiūlymą prisijungti prie „Tiens“ kompanijos Dalia gavo prieš beveik 15 metų. Socialinį darbą tuo metu dirbusi moteris iš pradžių į tai pažiūrėjo tik kaip į būdą užsidirbti papildomai.
Tačiau greitai tai tapo ne tik pagrindine veikla, bet ir šeimos verslu. Dabar Dalia yra viena geriausių su „Tiens“ kompanija bendradarbiaujančių verslo partnerių ir mokymų lektorių Baltijos šalyse.
„Pedagogine veikla nebeužsiimu jau ilgą laiką, bet tuo metu neturėjau minčių visiškai išeiti iš darbo, nes mėgau savo profesiją. Tačiau „Tiens“ kompanijoje neblogai sekėsi nuo pat pradžių, tad po gero pusmečio vis dėlto išėjau. Dar po pusmečio iš savo darbovietės išėjo ir mano vyras ir prisijungė prie „Tiens“. Dabar kartu vystome šį verslą“, – apie veiklos pradžią pasakojo moteris.
Sėkmę lėmė atkaklumas
Išbandyti naują veiklą Dalią patraukė galimybė turėti stabilias pajamas ir keliauti. „Iš pradžių atrodė neįtikėtina, bet tai yra tiesa – kompanija suteikia daug galimybių keliauti ir dalyvauti mokymuose įvairiose pasaulio šalyse. Štai praėjusiais metais rugsėjo mėnesį keliavome į Bali. Apskritai kelionių per tuos 15 metų buvo nemažai, beveik kasmet kažkur keliaujame“, – pasakojo pašnekovė.
Didžiausias iššūkis ir yra sugebėti iš savęs pareikalauti, kai niekas kitas nereikalauja.
„Man pačiai didelių sunkumų nebuvo, nes pati veikla buvo kaip siekiamybė. Matant pajamų galimybių planą buvo didelis noras siekti, lipti karjeros laipteliais. Nebuvo ir didelių baimių, nors tikrai esu išgirdusi daug „ne“. Ir dabar jų girdžiu, tik žiūriu į tai kaip į natūralią atranką.
Daug žmonių būna nusivylę kitomis tinklinės rinkodaros kompanijomis arba patyrę apgavystę. Ta jų neigiama patirtis ir lemia tuos sprendimus bei nepasitikėjimą“, – pasakojo verslininkė.
Dirbti sau reikia išmokti
Polinkis atidėlioti yra daugeliui būdinga savybė. Pasak verslininkės, didžiausias iššūkis ir yra sugebėti iš savęs pareikalauti, kai niekas kitas nereikalauja. „Visada norisi mąstyti taip: juk ir rytoj gali tą padaryti. Savikontrolė čia yra labai svarbi“, – pabrėžė Dalia.
„Kitas dalykas – mums būdinga dejuoti. Gal ne taip blogai ir gyvename, kaip mėgstame dejuoti. Girdėdama žmones dejuojant, kad šie neturi laiko, atsimenu save, kai pradėjau žengti pirmuosius žingsnius.
Viskas tikrai nesudėtinga, tik reikia turėti noro, kantrybės ir viskas – žygiuoji į priekį.
Turiu penkis vaikus, iš kurių mažajam tada tebuvo metukai, dirbau valdiškame darbe ir dar mokiausi magistrantūroje neakivaizdžiai, tad... nežinau, kiek galima turėti laisvo laiko“, – juokėsi verslininkė.
„Bet man vaikai buvo ir yra stimulas – vardan jų viską ir darai. Vardan to, kad jie turėtų geresnį gyvenimą, galėtų išvažiuoti į ekskursijas, mokytis ir studijuoti ten, kur nori.
Galiausiai, net jeigu parodai žmogui kelią, jis dar turi suprasti, kad daryti dėl to kažką juk reikia. Kad reikia paaukoti serialus, televizorių, savaitgalius skirti mokymuisi... Dažnai tai ir pakiša koją, nes žmogus gali atrasti 101 priežastį, dėl ko kažko nedaryti.
Tų pasiteisinimų sau visada surasime: aš neturiu laiko, aš negaliu, turiu tiek ir tiek vaikų, jie dar maži... Tačiau viskas tikrai nesudėtinga, tik reikia turėti noro, kantrybės ir viskas – žygiuoji į priekį“, – pokalbį užbaigė Dalia Prižgintienė.