Pirmajame 2020 metų Seimo rinkimų rate triumfavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), sulaukę 24,80 proc. rinkėjų pasitikėjimo. Opozicijoje buvę konservatoriai daugiamandatėje apygardoje turėtų iškovoti 23 mandatus.
Nors situacija gali apsiversti aukštyn kojomis po antrojo Seimo rinkimų turo, kai vienmandatėse susikaus ryškiausi partijų atstovai, tikimybė, kad Seime kairiąją daugumą pakeis konservatorių ir liberalų jėgos, yra.
Daugeliui netikėta buvo tokia liberalių politinių jėgų sėkmė, ypač Laisvės partijos, pelniusios 9,02 proc. rinkėjų simpatijų ir gavusios 8 mandatus. Šeštoje vietoje likęs Liberalų sąjūdis turės 6 mandatus.
Tuo tarpu valdantieji „valstiečiai“ liko antroje vietoje (16 mandatų), o trečioje vietoje atsidūrė Darbo partija (9 mandatai), nežymiai pralenkusi socialdemokratus (9 mandatai).
Pasimokę iš 2016 metų Seimo rinkimų, kai po pirmo rinkimų turo pirmavę konservatoriai liko opozicijoje, Lietuvos verslininkai nesiryžta prognozuoti, ar pagrindinė politinė jėga, kuri valdys šalį ateinančius ketverius metus, pasikeis. Visgi stambių Lietuvos įmonių savininkai ir vadovai, verslo asociacijų prezidentai su 15min pasidalijo savo lūkesčiais naujajai valdžiai ir mintimis po pirmojo Seimo rinkimų turo.
Norėtų žmonių, kurie protautų
Bendrovių „KristiAna“, „Fragrances International“ vadovas ir pagrindinis akcininkas Benas Gudelis skeptiškai vertino pirmojo turo rezultatus. Anot jo, laimėjo populistai, turėdamas omenyje Laisvės partiją.
„Yra visokių, kur pliažus padaro. Ir tas Šimašius, kur pusę medžių jau išdžiūvo Vilniuje, jų net nepakeičia. Tai koks čia meras, iš kur jis atsirado? Tokios partijos, kurios yra grynai populistų, o jaunimas tiki jomis. Pasakė, kad „žolę“ bus galima rūkyti“, – 15min kalbėjo jis.
B.Gudelis patikino, jog jo nežavi geras Laisvės partijos pasirodymas.
„Kai aš gyvenu Amerikoje, pas mus tokių, žinot, ant kiekvieno kampo. Tokie, kur jaunimą mulkina, o tie dar nesupranta“, – įsitikinęs verslininkas.
B.Gudelis teigė, kad iš naujojo Seimo norėtų „žmonių, kurie protautų“.
„Reikia pažiūrėti, ką žmogus yra pasiekęs iki šiol, ir pagal tai spręsti. Čia kaip rinktis vyrą. Jeigu vyras iki 30 metų neturi savo buto, namo, mašinos, nereikia su tokiu bendrauti, iš jo nieko nebus. Su politiku ar politike lygiai taip pat“, – komentavo jis.
Laukia ne revoliucijų, o evoliucijos
„Norfos mažmena“ prekybos tinklo vadovas Dainius Dundulis 15min tvirtino jau esantis toje amžiaus kategorijoje, kai didelių revoliucijų nesinorėtų.
„Pats geriausias dalykas yra evoliucijos, o ne revoliucijos. Jei pereitų į kitą pusę valdžia, palinkėčiau evoliucionuoti, o ne revoliucionuoti", – sakė D.Dundulis.
Dėl šios priežasties verslininkas tikisi, kad po antrojo Seimo rinkimų nė viena partija stipriai nedominuos – tokiu atveju partijos bus priverstos tartis tarpusavyje ir nepriiminėti radikalių sprendimų.
Stabilumo pageidautų ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.
„Norėtųsi stabilumo, kuo mažiau pokyčių įstatyminėje bazėje, mažesnių mokestinių pokyčių. Kai stabili verslo aplinka, investuoti gali ir vietiniai, ir užsienio investuotojai", – sakė V.Janulevičius.
„Rokiškio sūrio“ direktorius bei vienas įmonės savininkų Dalius Trumpa taip pat patikino 15min, kad tiek iš buvusių, tiek iš ateinančių valdžių būtent to ir tikisi – tęstinumo ir stabilumo.
„Šaliai yra blogiausia, kai kas ketverius metus viską pradedame daryti iš naujo. Tai liečia ir dešiniąsias, ir kairiąsias partijas. Aš to tikiuosi, o kaip bus, gyvenimas parodys“, – aiškino verslininkas.
D.Trumpa, vertindamas pirmojo turo rezultatus, teigė, kad Lietuvos rinkėjai pasirinko pokyčių kelią.
„Kiekvienai valdžiai, kokia ji bebūtų, linkiu, kad šalyje būtų kuo daugiau stabilumo, kuo mažiau blaškymosi nubraukiant praėjusių valdžių darbus ir pradedant viską kiekvienus ketverius metus iš naujo. Šaliai reikia tęstinumo, nesvarbu, kas yra valdžioje“, – 15min sakė jis.
Kritikuoja valstybės norą imtis verslų
Nors dalis kalbintų verslininkų tikisi stabilumo, jie įvardija ir dabartinių valdančiųjų klaidas bei žalingus sprendimus. Tuo tarpu kiti verslininkai tikisi pokyčių – daugiau įsiklausymo į verslą, mažiau žemės ūkio protegavimo ir mažiau draudimų.
„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis pirmojo turo rezultatus vertina pozityviai ir mano, kad tai yra gera žinia Lietuvai.
„Tai, kas buvo daroma paskutinius ketverius metus ir kokia politika buvo formuojama, bent jau verslas tikrai laukia pokyčių ir pasikeitimų. Žaliųjų ir valstiečių nenoras bendrauti su verslu, arba, jei ir išklauso, priimti sprendimus, neatsižvelgiant į verslo visuomenės interesus, buvo tokioje stadijoje, kur labai norėjosi pokyčių“, – 15min aiškino jis.
Džiaugtis konservatorių ir liberalių jėgų sėkme rinkimuose A.Avulis neskubėjo ir tikino laukiantis antrojo turo rezultatų. Tačiau, jo nuomone, liberalų ir konservatorių bendra koalicija būtų gera.
„Galbūt Lietuvai šiandien to labiausiai ir reikia. Kad atsirastų kitoks požiūris, gal su liberalais būtų šiek tiek liberalesnis ir palankesnis verslui politinis klimatas. Yra nemažai klausimų, kurių buvę valdantieji negirdėjo arba nenorėjo išgirsti.
Bent aš turiu daug vilčių, kad ateinanti kadencija bus ta, kurioje bus daugiau dialogo, daugiau girdima ir daugiau išklausoma, priimami racionalūs sprendimai, kurie paremti argumentais ir logika, kuriuose bus mažiau ambicijų, politikavimo ar tiesiog skirstymo į savus, ar nesavus, ko labai norėjome paskutinius ketverius metus“, – tikino verslininkas.
Verslininkas Vladas Lašas pirmąją dieną po pirmojo Seimo rinkimų turo taip pat kalbėjo besitikintis gerų pokyčių Lietuvai – ir ypač tikro dėmesio švietimui, mokymuisi, mokslui ir inovacijoms.
Pasak jo, „startuolišką“ dvasią atstovaujančios Laisvės partijos sėkmė rodo, kokia dinamiškų pokyčių kryptimi juda Lietuva ir kokios Lietuvos nori jaunimas.
„Jau dabar rinkimų rezultatai rodo, kad visuomenė nori daugiau pasitikėjimo ir laisvės vietoj smulkmeniškos kontrolės ir draudimų. Tuo pačiu matome ir tai, kad visuomenė nori ir tęstinumo – ypač tose srityse, kuriose Lietuvai neblogai sekėsi. Tačiau bendrai esame pernelyg "užsižaidę" smulkmenose ir mažuose interesų karuose, o per juos nebematome didesnių, ilgalaikių iššūkių, tikslų ir galimybių“, – 15min teigė V.Lašas.
Tuo tarpu kalbėdamas apie dabartinės valdžios veiklą V.Janulevičius neigiamai vertina pastaruoju metu ryškėjusią tendenciją, kad valstybė užsinorėjo konkuruoti su privačiu verslu.
„Įstoję į Tarptautinę bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją įsipareigojome, kad valstybė galėtų imtis tik tų verslų, kur neveikia privatus verslas ar kur monopolinė situacija, kad valstybė netaptų konkurentu visam verslui. Kalbant apie valstybės iškilimą virš verslo, toks požiūris ne pakeliui su mūsų pažiūromis. Ėjimas į visus verslus prieštarauja visai verslo logikai, o šito buvo nemažai“, – apgailestavo V.Janulevičius.
Priminsime, kad „valstiečių“ valdančioji dauguma iškėlė idėjas steigti valstybinį banką, valstybines vaistines ir net kalbėjo apie valstybines oro linijas.
Nesupranta dabartinių privilegijų žemės ūkiui
Tuo tarpu vieno didžiausių lietuviškų prekybos tinklų savininkas D.Dundulis norėtų, kad mokestinė sistema visiems ūkio subjektams būtų vienodesnė. Verslininkas pirštu beda į žemės ūkį, kaip sritį, turinčią daug mokestinių ir kitokių išimčių.
„Visas žemės ūkis vien ant išimčių gyvena. Galvoju, kad žemės ūkis lygiai toks pat verslas, kaip visas kitas, nematau jokio skirtumo tame. Jei žemės ūkyje uždirbai pelno, reikia pelno mokestį susimokėti, jei negavai, tai bet kokiame versle nereikalaujama to daryti“, – pabrėžia D.Dundulis.
„Žemės ūkis tikrai labai daug lengvatų turi, galbūt ir praėjusios valdžios kažkiek krauta ant kitų verslų, kad tik visi bijotų paliesti kalbomis žemės ūkio sektorių“, – pridūrė verslininkas.
Išskirtinį dėmesį žemės ūkiui ir per menką dėmesį turizmui pastebi ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
„Pasižiūrėkite, žemės ūkis turi ir ministeriją, ir Žemės ūkio rūmus, o turizmas – 2-3 žmones Ekonomikos ministerijoje, gal taip neturėtų būti“, – mano E.Šiškauskienė.
Norėtų glaudesnio dialogo su verslu
E.Šiškauskienė labiausiai iš kitos valdžios pageidautų dialogo su verslu ir požiūrio, kad verslas yra blogis, atsisakymo.
„Labai norisi, kad retorika būtų pakeista, kad verslas yra tie, kurie moka mokesčius ir išlaiko valstybę. Norisi to požiūrio kitokio.
O ko pasigedome iš šios valdžios, tai dialogo su verslu, įsiklausymo vienas į kitus. Linkėčiau naujai valdžiai, kad būtų dialogas didesnis ir gilesnis, visai šaliai geriau, kai priimami logiški geri sprendimai“, – 15min sakė E.Šiškauskienė.
Asociacijos prezidentė pageidautų ir didesnio dėmesio turizmui, kuris įdarbina 52 tūkst. darbuotojų ir sudaro 5 proc. BVP.
„Labai tikimės, kad pagaliau naujai išrinktai valdžiai turizmas nebus kaip dabar –tarsi pamotės vaikas. Uždirbami milijardai, tačiau šis sektorius dabar nustumtas į šoną. Ir po šiai dienai viešbučiai, kaip labiausiai nukentėjęs sektorius, miestuose tebesistumdo, ar reikia padėti, ar nereikia. Taip tikrai neturėtų būti“, – priekaištavo E.Šiškauskienė.
Glaudesnio dialogo būtinybę minėjo ir V.Janulevičius, pridūręs, kad koronaviruso pandemija atskleidė, kad dialogas su valstybe gali būti, tačiau verslas pageidautų platesnio bendradarbiavimo.
Tuo tarpu „Vilniaus degtinės“ vadovas Rokas Mituzas tikisi valdžios, kuri nejaučia neapykantos verslui.
„Ne tokios, kuri nekenčia verslo, nemato verslo ir negražiai jį vadina, o tokios, kuri supranta, kad jei gerai seksis verslui, geriau seksis valstybei. Norėtųsi blaiviai mąstančios valdžios. Jei valdžia draudžia ir baudžia, ar pavadinsime, kad ji mėgsta verslą“, – 15min sakė R.Mituzas.
Ne tokios, kuri nekenčia verslo, nemato verslo ir negražiai jį vadina, o tokios, kuri supranta, kad jei gerai seksis verslui, geriau seksis valstybei, – sakė R.Mituzas.
Buvo per daug draudimų
Kalbinti verslininkai kalba ir apie draudimus, kuriais išsiskyrė pastaruosius ketverius metus Lietuvą valdanti Vyriausybė. Daugiausiai draudimų buvo susiję su alkoholio reklamavimu, prekyba lauko kavinėse, parduotuvėse.
„Skaudžiausi mūsų sektoriui buvo visi draudimai nepasitariant su verslu – lauko kavinėms pajūriuose, Vilniuje. Europoje viskas daug liberaliau, vyriausybės labiau gina verslo poziciją. O čia paskutiniais metais pataikavimas rinkėjams visai nesitariant, kas tikrai geriau šaliai – tas žlugdė ir trukdė dirbti“, – teigė E.Šiškauskienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad turizmui labai sudėtingi metai buvo ir dėl to, kad ištisai keitėsi ekonomikos ministras, o pusę metų jo išvis nebuvo.
„Pertekliniai draudimai ir jausmas, kad savo kėdutėse sėdintieji valdantieji geriau žino nei verslas, dirbantis 30 metų“, – apibendrino Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.
Farmacijos įmonės „Glaxosmithkline Lietuva“ vadovas Kęstutis Čereška 15min taip pat pritarė, kad pastaruosius ketverius metus draudimų buvo per daug.
„Mano supratimu, reikėtų judėti per sąmonę, aiškinimą, informaciją, o ne per draudimą. Nes jei įvedamas draudimas, tai reikia dėti pastangų kontroliuoti, kad jis būtų vykdomas. Mano manymu, tai brangiau ir mažiau efektyvu negu gyventojų švietimas“, – sakė K.Čereška.
„Norfos mažmena" vadovas D.Dundulis pritaria, kad didesnį efektą duoda ne draudimai, o visuomenės švietimas, tačiau, jo nuomone, per daug buvo ne draudimų, o triukšmo dėl jų.
Sprendimų laukia ir dėl darbuotojų įsivežimo, ir dėl sveikatos sistemos
D.Dundulis pabrėžia, kad verslas labai stipriai išsiveržęs į priekį palyginus su situacija nuo Nepriklausomybės atgavimo, tačiau valdžios kontroliuojamuose sektoriuose verslininkas didelės pažangos nemato.
„Visos valdžios labai mėgsta kontroliuoti ir nurodinėti, ką turi daryti verslas, bet kažkodėl nematau protrūkio ar gerų pasikeitimų tuose sektoriuose, kur valdžios turi visišką kontrolę – sveikatos apsaugos, švietimo, teisėsaugos ir teismų sistemos“, – atkreipė dėmesį D.Dundulis.
Dėl šios priežasties „Norfos mažmena“ vadovas mano, kad valdžia galėtų į šias sritis įsileisti ir privatų kapitalą, kuris pakeltų vadybos ir paslaugų kokybės lygį – pavyzdžiui, leistų vystytis privačioms ligoninėms ir skirti joms socialinio draudimo lėšų.
O K.Čereška pabrėžė, kad viena svarbiausių problemų, kurią turėtų spręsti politinė jėga, ateisianti į valdžią – per mažas sveikatos sektoriaus finansavimas: nepakankamai skiriama pinigų kompensuojamiems vaistams, medikų atlyginimams, inovacijoms.
„Situacija pasikeistų, jei visos partijos vieningai suprastų, kad sveikatos sektorius yra prioritetas ir žmogaus sveikata bei žmogaus gerovė prisideda prie BVP kūrimo. Dabar labai dažnai girdime apie išlaidas sveikatos apsaugai – tai ne išlaidos, o investicijos į žmogų, kuris kuria vidaus produktą“, – įsitikinęs K.Čereška.
O A.Avulis, paklaustas, kokias sritis konkrečiai norėtų išskirti ir kur laukia pokyčių, paminėjo valstybinės žemės nuomos klausimą. Jau keletą metų vyksta daug ginčų teismuose, ir nors daug statybų vyksta būtent ant valstybinės žemės, šis klausimas yra užstrigęs parlamente.
„Daugybė projektų užblokuota, vieniems neleidžiama, kitiems leidžiama daryti. Toks chaosas pačioje Nacionalinėje žemės tarnyboje, kad tiesiog sunku suvokti, kaip dirbti, kas galima ir ko negalima. Šis klausimas opiausias, nes maždaug 70 proc. projektų statoma ant valstybinės nuomojamos žemės ir ten yra absoliutus neapibrėžtumas“, – tikino jis.
Taip pat A.Avulis pasigenda aiškumo darbo jėgos iš trečiųjų šalių klausimu. Jo nuomone, Lietuva šiuo metu pralaimi prieš kaimynines šalis, ypač Lenkiją, kur sąlygos įsivežti darbuotojus yra palankesnės ir lengvesnės.
„Lietuva vis dar taiko įvairias biurokratines procedūras, kurios tiesiog neleidžia laisvai įsivežti darbo jėgos. Tai turi įtakos statybų kainoms. Augančios statybų kainos turi įtakos būsto kainai ir apskritai statybų rinkai. Reikėtų supaprastinti biurokratizmą, nuimti perteklines sąlygas ir sudaryti žymiai lengvesnes galimybes įsivežti papildomos jėgos, kurios Lietuvoje labai trūksta“, – kalbėjo pašnekovas.
