Sudarytame klausimyne reikia atsakyti, ar įmonėje yra profesinė sąjunga, ar darbdavys priklauso asocijuotai darbdavių organizacijai, ar yra darbuotojo raštiškas prašymas dėl darbo užmokesčio mokėjimo kartą per mėnesį. Taip pat reikia nurodyti įmonės pavadinimą, adresą, nors šie duomenys ir šiaip yra nurodyti registre.
„Kaip tai susiję su darbų sauga, aš nežinau“, - Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ teigė V. Sutkus.
Jam keisti atrodo ir itin smulkūs darbo saugos klausimai apie tai, ar įmonėje vertinama sprogimo rizika, visą kūną ir rankas veikiančios vibracijos, optinė spinduliuotė, psichosomatiniai rizikos veiksniai.
„Ką reikės daryti smulkiai įmonei? Kaip jai pasakyti apie psichosomatinius veiksnius? Tikriausiai teks kreiptis į konsultantą ir mokėti kelis šimtų litų už tai“, - piktinosi pašnekovas.
„Pas mus biurokratizmas yra žymus tuo, kad iš pradžių padaroma, o pakui pagalvojama“, - sakė V. Sutkus.
Padėtų tik savanoriškumas ir „meduoliai“
Seimo nario Remigijaus Šimačiaus teigimu, toks klausimynas yra visiška nesąmonė ir būtų efektyvus tik tokiu atveju, kai įmonės jį pildytų savanoriškai ir gautų už tai kokį nors „meduolį“.
„Dabar, atsiprašau, koks kvailys gali rašyti, kad įmonėje kažkas blogai? Kas pasitiki Darbo inspekcija, kad ši neateis ir nenubaus už tai?“ - klausė liberalas.
R.Šimašius įsitikinęs, kad verslas neturėtų nusileisti ir nebekovoti, kad klausimynas apskritai būtų atšauktas.
„Man iš tiesų labai norėtųsi, kad verslas pasakytų, kad neturi iš principo būti tokio klausimyno, jeigu jis yra privalomas. (...) Iš verslo pozicijos kartais atrodo, kad ir šuo kariamas pripranta. Kadangi žadėjo, kad muš labai smarkiai , o muša tik truputėlį, tai jau tada gerai“, - stebėjosi R Šimašius.
