Verslo psichologė R.Baltė Balčiūnienė: trys verslo aplinkos problemų tipai ir jų sprendimo strategijos

Ką galėtume apsibrėžti kaip problemą verslo aplinkoje ar tiesiog savo veikloje? Tai situacija, kai nerandame sprendimų norimam rezultatui pasiekti. Norint problemą išspręsti, reikia pirmiausia įsivardinti, jog mūsų pastangų trokštamam rezultatui pasiekti nepakanka ir tuomet gebėti „išeiti“ į kuo neutralesnę būseną, kad galėtume pasirinkti tinkamiausius sprendimo būdus.

Būdami neutralios būsenos problemiškas klausimas mūsų taip neveikia emociškai – mes tiesiog priimame, kad taip nutiko ir nesusitapatiname su problema. Atsiranda pasitikėjimas, jog klausimą išspręsime ir galiausiai išeisime iš tos situacijos kažko naujo išmokę. Emocinis neutralumas sulaiko mus nuo įpuolimo į aukos arba budelio vaidmenis, ištraukia mus iš kaltės, gėdos ir baimės būsenų. Būdami neutralūs galime aiškiau matyti, kokios priežastys atvedė iki sudėtingos situacijos ir kaip geriausia ją būtų išspręsti. Išskyriau tris problemų tipus:

Objektyvi problema – tai įvykis, kurio negalime pakeisti ir jį būtina spręsti. Pavyzdžiui, klientas nutraukia kontraktą, nutinka bankrotas ir t.t. Svarbu suprasti, jog problemą sukelia ne išoriniai veiksniai, o psichologinė žmogaus būsena ir jo savisabotažas. Kitaip sakant, jei savo veikloje, versle turime problemą, visada esame ir jos priežastimi. Jei sprendimus priimame iš noro kontroliuoti, ką nors kitiems įrodyti, žūtbūt patirti saugumą, vadinasi, supainiojome ekonominį tikslą su savo asmeniniu reikšmingumu, vadinamais afektiniais (emocinės priklausomybės) tikslais ir tai verslo psichologijoje yra vadinama savisabotažu.

123rf nuotr./Bankrotas

Analizuojant objektyvios problemos priežastį, dažniausiai atrasime, kad žmogus pasirinko tai, kas realybėje neegzistuoja. Žmoguje gyvena dalis, siekianti pakartoti vaikystės scenarijų. Dažnai pasitaikantys savisabotažo veikloje atvejai: puikybė (sudaryti viršesnio už kitą įspūdį) arba kaip tik – laukti, kol apdovanos už kuklumą; agresija (užvaldyti, užgrobti, jog galėtum dominuoti); gauti dėmesio demonstruojant sunkias emocijas ir t.t.

Vienas žymiausių pasaulinių savisabotažo pavyzdžių – tai startuolio „Theranos“ įkūrėjos Elisabeth Holmes atvejis. Ji norėjo sukurti naują sveikatos technologiją vartotojui, jog šis būtų kuo labiau suinteresuotas rūpintis savo sveikata, tačiau patyrė visišką veiklos ir moralinį fiasko: buvo išsiaiškinta, jog „Theranos“ klastojo kraujo tyrimų rezultatus.

Panašu, jog E. Holmes bet kokia kaina siekė įgyvendinti dar vaikystėje sukurtą svajonę išrasti ką nors naujo ir keisti pasaulį. Anot jos, ji gimė šeimoje, kurioje visi to troško ir siekė.

Sprendžiant objektyvias problemas reikia būnant neutralumo būsenos rasti strategiją, kuri padės išeiti iš situacijos su mažiausiais nuostoliais. Visų pirma derėtų išsiaiškinti, kokios priežastys atvedė į problemą: nuo ko viskas prasidėjo, kokios įvyko mąstymo klaidos, kaip išardyti ryšius – problemišką dinamiką. Anksčiau verslo aplinkoje būdavo mažai kreipiama dėmesio į psichologines tokių problemų priežastis. O vis dėlto sėkmingas sprendimas labai priklauso ir nuo to, ar esame laisvi nuo streso, įsipareigojimų sukuriamo spaudimo: veikimo energija mumyse teka, kai esame pailsėję ir patenkinti savimi.

Santykių problema. Trokštamas rezultatas nepasiekiamas dėl kelių žmonių tarpusavio santykių, jų dinamikos. Dažnais atvejais emocijos išreiškiamos impulsyviai, nepavyksta išsakyti minties ir suteikti daugiau aiškumo. Santykių problemos kyla dėl psichologinės suaugystės stokos.

Žmonės negeba būti lygiavertiškuose santykiuose, žaidžia galios žaidimus, įkrenta į aukos-budelio-gelbėtojo ir kitokius vaidmenis. Papuolus į tokią situaciją svarbu išlaikyti mano minėtą emocinį neutralumą, nepulti nieko kaltinti, suvokti savo silpnąsias puses, išlaikyti racionalų protą. Santykių problemų pavyzdžiai ypač dažni kiekvieno iš mūsų kasdienybėje, kai sąveikoje su kitu žmogui jaučiamės blogai, negalime išartikuliuoti savo minčių, išgyvename emocijų antplūdį ar jaučiame įtampą. Tada belieka atsukti veidrodį į save.

Pravartu prisiminti, jog bendraujant su kitu žmogumi apie santykių sukeltą problemą, reikia kalbėti tik apie save ir savo emocijas, neprimesti savo pozicijos, nepulti kaltinti kito ar pasinaudoti jo silpnumu, „išjungti“ vertinimą teisinga-neteisinga.

Augimo problema. Augimo problemos kyla dėl atsivėrusių naujų galimybių. Pavyzdžiui, jei atsiradus naujai, aukštesnio lygio idėjai, mes bandome ją įgyvendinti įprastu mums veikimo būdu, kliaudamiesi kultūriniais stereotipais, rezultato gali ir nebūti. Jeigu tik atsiranda laisvos energijos – laiko, kompetencijos ir pan. – mūsų potencialas visuomet nori išplėsti teritoriją, augti, nesvarbu, ar psichologine, ekonomine, kultūrine ar kita prasme.

Sprendžiant tokio tipo problemas, svarbu analizuoti tik aplinką ir galimybes, nepaliauti auginti savo kompetencijas bei vystyti pajautą ir mąstymą. Reikia suprasti, kad augimo stadijoje klaidos yra neišvengiamos, kita vertus, jos sukuria naujas patirtis ir gyvas, neišreikštas žinias, kurios šiuo paūmėjusios skaitmenizacijos laiku yra ypač vertingos.

Geras tiek augimo problemos, tiek savisabotažo pavyzdys – greitojo maisto tinklo „McDonald‘s“ istorija, kuomet broliai McDonaldai nesutiko plėsti tinklo (savisabotažas), o verslininkas Ray Krocas augimo problemą išsprendė priėmęs sprendimą kavinių verslą paversti nekilnojamojo turto verslu.

Kebliausios situacijos nutinka tuomet, kai supainiojame problemų priežastis ir pasirenkame netinkamas strategijas. Pavyzdžiui, augimo problemą imame spręsti kaip objektyvią ar santykių. Linkėčiau kiekvienam įsivardinti, kuriose veiklose jaučiamės užstrigę, o kur – išties esame stipriausi, išskirtiniai. Taip pat – kokiomis vertybėmis tikime besąlygiškai ir jų negalime apleisti (gali būti, kad ten slypi savisabotažo priežastis). Tikiuosi, jog šis straipsnis visų pirma taptų akstinu peržvelgti jau praėjusius sunkumus, kurie yra nutikę, įvertinti, kaip juos sprendėme, bei iš šių patirčių pasimokyti ateičiai.