Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovų teigimu, Lietuvos transporto sektorius yra tokio masto, kad vietinė darbo rinka nepatenkina visos darbuotojų paklausos. 2021 m. įvestas metinis kvotų limitas (11600) išnaudotas gegužės 25 d.
Asociacijos ekspertų skaičiavimais, prašomų 15 tūkst. kvotų šiems metams turėtų pakakti. Sprendimas, kad vežėjams reikia skirti tiek kvotų, priimtas dar gegužės pabaigoje Seimo Ekonomikos komitete, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) pavesta atlikti būtinus formalumus, kad šis sprendimas įsigaliotų.
Kaip jau rašėme, sprendimus dėl kvotų priima SADM, tačiau ši ministerija kol kas laukia vertinimo iš Susisiekimo ministerijos, kuri tiesiogiai atsakinga už transporto sektorių. Susisiekimo ministerijos atstovai, vertindami prieinamą statistinę informaciją, taip pat pritaria, kad šiems metams nustatyta vairuotojų kvotą neužtikrina vežėjų poreikių.
Asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, šio sprendimo mūsų šalies vežėjai laukia nekantriai. Vieno krovininio automobilio prastova kainuoja 300 eurų per dieną.
„Parašėme daug raštų į įvairias institucijas, bet praėjo jau pusantro mėnesio, nėra nei atsakymo, nei sprendimo. Žinoma, kvotos neužkerta kelio mums alternatyviai įsivežti darbuotojus. Kai teigiama, kad čia užplūs piliečiai iš kitų šalių ir atims darbus iš Lietuvos piliečių, tai neatitinka realybės“, – sakė Z. Buivydas.
Jo teigimu, vežėjai užsienio šalių piliečius įdarbina, nes neturi kito pasirinkimo. Dažniausiai Lietuvos įmonėse, iki baigiantis metiniam kvotų limitui, įsidarbindavo užsienio šalių piliečiai iš Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano, Uzbekistano, Tadžikistano, kitų tolimųjų šalių. Lietuvoje, nors ir didelis nedarbas, bet norinčių dirbti vilkikų vairuotojais nėra daug.
Z.Buivydo teigimu, sektoriuje trūksta apie 1000 žmonių per savaitę. Asociacijos nuomone, didžiausią įtaką vairuotojų trūkumui daro Mobilumo paketo reikalavimai, kuriems išpildyti transporto įmonės privalomai turi įdarbinti papildomai vairuotojų. Iki Mobilumo paketo įsigaliojimo vienai sunkiasvorei transporto priemonei reikėjo 1,5 etato vairuotojo, o dabar – 2,2 etato, vasaros atostogų metu reikės daugiau nei 2,5 etato.
Asociacijos vadovas atkreipė dėmesį, kad statybos įmonės, kurios Lietuvoje įdarbina virš 13 tūkst. žmonių, šiems metams gavo 9100 kvotos vietų, kas sudaro du trečdalius visų darbuotojų. Tuo tarpu vežėjų įmonėms, kurios Lietuvoje yra įdarbinusios apie 77 tūkst., skirta 11600 kvotos vietų.
Vairuotojų pasirinkimą vežėjams apsunkina ne tik kvotos, bet ir politinė įtampa su Baltarusija. Darbuotojų trūkumą riboja reikalavimas, kad baltarusiams atvykti dirbti į Lietuvą galima tik kartą per pusę metų vykstant sausuma. Dėl gegužę įvykusio neteisėto Aliaksandro Lukašenkos režimo įvykdyto „Ryanair“ lėktuvo nutupdymo ir po to sekusių ES sankcijų, susisiekimas oru tarp Baltarusijos ir dalies ES šalių yra nutrauktas. Norintiems dirbti Lietuvoje baltarusių vairuotojams tenka ieškoti alternatyvių maršrutų į Lietuvą.
Z.Buivydas sakė, kad baltarusijos vairuotojai, negalėdami atvykti tiesiogiai, renkasi Rusijos, Latvijos ir Ukrainos miestus, iš kurių tuomet atvyksta į Lietuvą. Padidintos kvotos gilėjančių politinių problemų tarp dviejų šalių neišspręstų, todėl darbdaviai svarsto daugiau darbuotojų įsivežti iš kitų šalių.
„Ieškosime galbūt iš kitų šalių. Baltarusija ir šiaip mums atneša didelius nuostolius, ypač dabar, kai yra įvestos sankcijos. Vežėjai kreipiasi į ES ir Lietuvą, sakydami, kad jei yra sankcijos, galbūt ir mums galėtumėte padėti. Bet mes neprašome pagalbos, prašome leisti įsivežti darbuotojus“, – sakė asociacijos pirmininkas.
Asociacijos viceprezidentas, bendrovės „Minjotra“ vadovas Vytas Bučinskas prognozuoja, kad nesikeičianti situacija paspartins verslo judėjimą į kitas šalis.
„Manau, kad jeigu po visų sprendimų sprendimų, apsunkinančių sektoriaus veiklą pajudėjo didžiosios įmonės, šiandien įsikūrusios visose ES valstybėse, mes dar pastumsime ir vidutinį ir smulkųjį verslą, kada vietoje to, kad plėtoti verslą čia, visi bus priversti išvažiuoti į kitas valstybes“, – sakė V.Bučinskas.
Vežėjai: vilkikų įmonės turi trigubai daugiau nei prieš 20 metų
Bendradarbiaujant su Užimtumo tarnyba, šiuo metu yra išnaudojami ir darbo rinkos testai, kurie teoriškai turėtų leisti įdarbinti užsieniečius, nustačius, kad į tokią darbo vietą nėra tinkami kandidato Lietuvos ir Europos Sąjungos piliečio. Z.Buivydo teigimu, ši tvarka neveiksminga, nes taip Užimtumo tarnyba užverčiama prašymais. Be to, kvotų išnaudojimas vežėjams iki metų pabaigos galėtų papildomai kainuoti apie 2,5 mln. eurų.
Neseniai vežėjai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Užimtumo tarnyba, pagal kurį asociacijai priklausančios įmonės įdarbins ne mažiau kaip 500 vilkikų vairuotojų, kuriuos atrinks tarnyba ir kurie atitiks reikiamus kvalifikacijos reikalavimus. Asociacijos teigimu, tokio kiekio darbuotojų siekiant patenkinti esamą poreikį neužteks.
„Kartais pasigirsta tokie pasakymai, kad jūs išvarėte vairuotojus, nemokate jiems atlyginimų. Norėčiau pabrėžti, kad jei Lietuvos parką prieš 20 metų sudarė apie 25 tūkst. vilkikų , šiandien jis valdo parką, kuris sudaro 60 tūkst. vilkikų. Dėl to sektorius yra priverstas ieškoti darbuotojų užsienio šalyse“, – sakė V. Bučinskas.
Jis teigė, kad Užimtumo tarnybos taikomas modelis problemos neišspręs dar ir dėl to, jog dalį darbo ieškančių žmonių, kurie norėtų dirbti šį darbą, nėra taip paprasta įdarbinti. „Pirmiausia jie turi persikvalifikuoti. Na, o tam reikalingos specialios mokymų programos, kurias norint įsigyti atsakingos institucijos turi organizuoti viešuosius pirkimus. Žinoma, šie žmonės anksčiau ar vėliau persikvalifikuos ir pardės dirbti, bet ne po savaitės ar mėnesio. Gal tik po pusmečio ar dar vėliau. O tai – pernelyg ilgi terminai, kai stoja transporto sektoriaus veiklos“, – teigė V.Bučinskas.
Vežėjų nuomone, Lietuvoje kvotos išvis neturėtų būti taikomos, nes nuolat jaučiamas profesionalių ir tarptautinę kvalifikaciją turinčių vilkikų vairuotojų trūkumas, todėl nelogiška taikyti kvotas trūkstamos profesijos darbuotojams, kurių stygius jaučiamas visoje Europoje.
