Susijusių įmonių tinklas ilgą laiką laimėdavo instituto organizuojamus pirkimus, apie kuriuos konkurentams net nebuvo pranešama. Norint apeiti įstatymų reikalavimus didesni pirkimai skaidyti į mažesnes dalis, daugelis pirkimų atlikti apklausų būdu, vadovautasi centro direktoriaus patvirtinta tvarka, o ne privalomomis procedūromis, o kai kurias sutartis buvęs direktorius pratęsė jau netekęs pareigų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Nacionaliname vėžio institute akiplėšiškai ištaškyti milijonai, o tai atskleidęs vadovas – išvytas
15min.lt jau aprašė skandalingus faktus, kaip Nacionalinio vėžio institutas patalpas vaistinėms Santariškėse ilgą laiką nuomavo už sumą, kurios nepakaktų išsinuomoti vieno kambario buto. Instituto lėšomis įrengta mokama automobilių stovėjimo aikštelė privačiai bendrovei atiduota už dyką (vietoj žadėto 50 proc. pelno įmonės pradėjo deklaruoti veiklos nuostolius, tačiau instituto naujajam vadovui pareikalavus nutraukti nenaudingą sutartį, tai padaryti atsisakė).
Kaltų nėra
Sunku paaiškinti, kaip instituto Ūkio skyriaus viršininkas galėjo užimti ir direktoriaus pareigas įmonėje, kuriai buvo patikėtas instituto nekilnojamasis turtas.
Sunku paaiškinti, kaip instituto Ūkio skyriaus viršininkas galėjo užimti ir direktoriaus pareigas įmonėje, kuriai buvo patikėtas instituto nekilnojamasis turtas. Šiam instituto darbuotojui buvo pavesta prižiūrėti sutartį dėl mokamos automobilių aikštelės vykdymą.
Centrui nenaudingas sutartis nutraukęs ir viešai prabilęs apie piktnaudžiavimus laikinasis ligoninės vadovas buvo nušalintas nuo pareigų. Naujojo vadovo konkursą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įvertino kaip neskaidrų, o teismas uždraudė pasirašyti darbo sutartį su pasirinktu kandidatu.
Nuo 1990 m. iki 2013 m. centrui vadovavęs Konstantinas Povilas Valuckas ir toliau dirba šioje gydymo ir mokslo įstaigoje, kol jo sprendimus tiria Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), Finansinių nusikaltimų tarnyba (FNTT) ir Valstybės kontrolė.
Įstatymai nerūpėjo
Nors Viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad apie pirkimus galima neskelbti ir vadovautis supaprastinta tvarka tik dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti – tada, kai būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, institutas šią tvarką pirkimuose taikė nuolat.
Iki 2013 m. Vėžio institute dideli pirkimai vykdyti apklausos būdu, nors tokį būdą Viešųjų pirkimų įstatymas leidžia tik kilus būtinybei ir esant aiškiai apibrėžtoms sąlygoms. Pirkimai vykdyti vadovaujantis K.P.Valucko 2009 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintomis Prekių, paslaugų ir darbų pirkimo taisyklėmis.
Nors Viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad apie pirkimus galima neskelbti ir vadovautis supaprastinta tvarka tik dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti – tada, kai būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, institutas šią tvarką pirkimuose taikė nuolat.
To paties tipo periodiškai (kas kelis mėnesius, ketvirtį, pusmetį) įsigyjamos prekės buvo perkamos sudarant naujas sutartis ir nepagrįstai skaidant pirkimus išvengiant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų.
Planuojami pirkimai nebuvo įtraukiami į planuojamų vykdyti pirkimų suvestinę, kaip tai privalu padaryti, todėl tiekėjai neturėjo galimybės susipažinti su prekių ar paslaugų poreikiu, o pirkimus vykdant apklausos būdu, apie juos negaudavo jokios informacijos.
Riebūs kąsniai bendrovėms
Nuo 2005 m. Institutas iš šių bendrovių nupirko darbų už 6 mln. litų.
Didelį įtarimą kelia penkių tarpusavyje glaudžiai susijusių bendrovių veiklos protegavimas. Uždarosioms akcinėms bendrovėms „Aksvelus“, „Lorgeta“, „Sentirus“, „Senasis sodas“ ir „Šiaurės pramonė“ instituto pirkimuose ir sudarant turto disponavimo bei administravimo sutartis sekėsi itin gerai.
Nuo 2005 m. institutas iš šių bendrovių nupirko darbų už 6 mln. litų. Dalies darbų šios įmonės neatliko, tačiau gavo už tai sutartyse numatytus pinigus.
Apie UAB „Senasis sodas“, į kurios rankas perėjo mokama instituto automobilių aikštelė, 15min.lt jau rašė. Įdomu tai, kad šios įmonės direktoriumi nuo 2004 gegužės 27 d. iki 2005 m. rugsėjo 23 d. buvo Nacionalinio vėžio instituto darbuotojas Vaclovas Bagdonavičius. Jis insitute užėmė Ūkio skyriaus viršininko pavaduotojo, o vėliau ir šio skyriaus viršininko pareigas.
V.Bagdonavičius buvo instituto darbuotojas, atsakingas už jungtinės sutarties su UAB „Senasis sodas“ vykdymą. Santariškėse instituto lėšomis įrengta mokama stovėjimo aikštelė 2003 m. liepos 8 d. buvo perleista minėtai įmonei, kuri labai greitai ėmė deklaruoti tik simbolinį pelną ar net veiklos nuostolius.
Laikinojo instituto vadovo Narimanto Samalavičiaus pastangomis ši sutartis per teismą buvo nutraukta tik pernai.
Auksiniai investiciniai projektai
Nuo 2010 m. išrinktosioms bendrovėms pasipylė didelės investicinių projektų rengimo sutartys.
Nuo 2010 m. išrinktosioms bendrovėms pasipylė didelės investicinių projektų rengimo sutartys.
Iš UAB „Aksvelus“ buvo įsigytas liftų komplekso modernizavimo investicinis projektas, Radioterapijos ir radiologijos centro įkūrimo projektas.
Su UAB „Lorgeta“ sutarta dėl E.sveikatos paslaugos gyventojams ir pacientams investicinio projekto, didžiosios salės modernizavimo projekto, Dezinfekcijos kamerų kapitalinio remonto ir rezervinės energetinės autonominės sistemos įrengimo projektų.
Dalis projektų, už kuriuos mokėti dideli pinigai, net nebuvo numatyti įgyvendinti.
Pažymėtina, kad bendrovės turėjo tik paruošti projektus, o ne atlikti pačius darbus. Dalis projektų, už kuriuos mokėti dideli pinigai, net nebuvo numatyti įgyvendinti.
Šių projektų pasiūlymai, pirminės paraiškos, apskaičiavimai ir kitos dalys buvo rengiamos instituto darbuotojų, nors pagal sutartis juos turėjo atlikti privačios įmonės.
Nepaisant to, bendrovėms buvo sumokėtas visas sutartyse numatytas mokestis. Pasirinktos įmonės neturėjo patirties ir kvalifikacijos rengiant tokius projektus, todėl pagrįstai kilo abejonės, ar šios sutartys nebuvo fiktyvios.
Nuo 2005 m. iš UAB „Šiaurės pramonė“ rangos darbų nupirkta už 4 milijonus litų (1,2 mln. eurų). Visi darbai pirkti ne viešojo pirkimo būdu, o apklausiant tuos pačius tiekėjus. Kai kurių sutarčių vertės viršijo 200 tūkst. eurų.
Pasirinktų bendrovių nekompetenciją įrodo ir tai, kad nei vieno iš jų projektų paraiškos ES ar valstybės paramai gauti nebuvo patenkintos, išskyrus tas, kurios po parengimo pakartotinai koreguotos Instituto darbuotojų.
Nuo 2005 m. iš UAB „Šiaurės pramonė“ rangos darbų nupirkta už 4 milijonus litų (1,2 mln. eurų). Visi darbai pirkti ne viešojo pirkimo būdu, o apklausiant tuos pačius tiekėjus. Kai kurių sutarčių vertės viršijo 200 tūkst. eurų.
Fiktyvios pastatų administravimo sutartys?
Dar viena Nacionalinio vėžio instituto pinigų plovimo schema tapo pastatų administravimo sutartys. Nors Viešųjų pirkimų įstatymas draudžia pirkimo sutartį sudaryti ilgiau nei 3 metams, bendras sutarties su UAB „Sentirus“ terminas – 80 mėnesių.
Dar viena Nacionalinio vėžio instituto pinigų plovimo schema tapo pastatų administravimo sutartys. 2010 m. balandžio 27 d. institutas su UAB „Sentirus“ sudarė patalpų Krivių g. 5 administravimo sutartį. Pirkimas vykdytas apklausos būdu.
2013 m. vasario 12 d. pasirašytas papildomas susitarimas, kuriuo sutartis pratęsta iki 2017 m. Nors Viešųjų pirkimų įstatymas draudžia pirkimo sutartį sudaryti ilgiau nei 3 metams, bendras šios sutarties terminas – 80 mėnesių. Taip pat įstatymas neleidžia be Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo keisti sutarties sąlygų.
Apklausos būdu 2013 m. vasario 12 d. su UAB „Šiaurės pramonė“ sudaryta pastatų, esančių sostinės P.Baublio g. 3B, administravimo sutartis.
Akis bado su UAB „Senasis sodas“ 2008 m. liepos 23 d. sudaryta patalpų P.Baublio g. 3 administravimo sutartis. Ir šis pirkimas vykdytas apklausos būdu. Pagal šią sutartį bendrovei sumokėta įspūdinga 1,17 mln. litų (340 tūkst. eurų) suma.
Papildomas susitarimas dėl šios sutarties sudarytas ir buvusio instituto direktoriaus K.P.Valucko pasirašytas 2013 m. vasario 15 d., kuomet pareigas jau ėjo laikinasis instituto direktorius E.Samalavičius.
Instituto darbutojų teigimu, paslaugos nebuvo atliekamos, tačiau visi sutartyse numatyti pinigai šioms itin plataus veikos profilio bendrovėms buvo sumokėtos.
Išsidalino sava „chebra“
Registrų centro duomenys rodo, kad mokesčių mokėtojų pinigai plaukė ne onkologiniams ligoniams, o tarpusavyje glaudžiai susijusioms įmonėms ir už jų stovinčiam bičiulių bei giminių rateliui.
Registrų centro duomenys rodo, kad mokesčių mokėtojų pinigai plaukė ne onkologiniams ligoniams, o tarpusavyje glaudžiai susijusioms įmonėms ir už jų stovinčiam bičiulių ir giminių rateliui.
Antai UAB „Senasis sodas“ vadovavo Svetlana Žilinskienė, kuri buvo ir UAB „Akselus“ bei UAB „Lorgeta“ direktorė.
UAB „Šiaurės pramonė“ direktoriumi ir akcininku buvo Valius Žilinskas, kuris buvo ir UAB „Sentirus“ direktorius.
Dalis šios įmonės akcijų priklauso UAB „Šiaurės pramonė“ ir UAB „Lorgeta“ . Pastarosios bendrovės akcininke yra UAB „Aksvelus“.
15min.lt turimi dokumentai rodo akivaizdžius piktnaudžiavimo atvejus, kurie truko daugiau nei dešimtmetį, tačiau kalti asmenys iki šiol nėra patraukti atsakomybėn.
UAB „Šiaurės pramonė“ direktoriumi buvo Robertas Milečka, kuris taip pat užėmė UAB „Sentirus“ direktoriaus kėdę ir buvo šios įmonės akcininkas.
Karolina Milečkaitė vadovavo bendrovei „Lorgeta“ ir buvo jos akcininkė.
Vaidotas Liutackas buvo UAB „Senasis sodas“ direktorius bei UAB „Aksvelus“ direktorius ir akcininkas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Sergejus Muravjovas: kovoje su korupcija reikia reikalauti asmeninės atsakomybės
Paulius Biliūnas buvo UAB „Šiaurės pramonė“ vadovu ir akcininku ir UAB „Sentirus“ direktoriumi.
Apie buvusį UAB „Senasis sodas“ direktorių ir instituto ūkio reikalų tvarkytoją V.Bagdonavičių jau rašėme.
Prabilusį vadovą nušalino nuo pareigų
Šiuo metu Valstybės kontrolė atlieka Nacionalinio vėžio instituto tikrinimą.
Šiuos piktnaudžiavimus atskleidęs ir FNTT bei STT apie juos informavęs laikinai institutui vadovavęs profesorius N.Samalavičius švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio vadovaujamos komisijos pastangomis nušalintas nuo pareigų. Vilniaus miesto apylinkės teismas šį sprendimą sustabdė ir darbo sutartį su naujuoju instituto vadovu pasirašyti uždraudė.
15min.lt turimi dokumentai rodo akivaizdžius piktnaudžiavimo atvejus, kurie truko daugiau nei dešimtmetį, tačiau kalti asmenys iki šiol nėra patraukti atsakomybėn. Priešingai, daugelis jų tęsia karjerą valstybės įstaigose ar sėkmingai vysto verslą.
15min.lt toliau stebės šią istoriją. Valstybės kontrolės išvados turėtų būti paskelbtos liepos mėnesį.
