Trumpojoje žinutėje, kurią gavo „Vičiūnų“ grupės darbuotojai, rašoma, kad įmonės teritorijoje nebebus atliekami nemokami testai.
„Raginame visus darbuotojus iš anksto pasidomėti galimybių paso gavimo tvarkomis, taip pat pasinaudoti galimybe gauti nemokamus skiepus“, – rašoma žinutėje.
„Vičiūnų grupė“ nurodo Plungėje valdanti 6 įmones: „Plungės kooperatinė prekyba“, „Vičiūnai ir partneriai“, „Baltic food partners“, „Plungės duona“, „Plungės duonos kepiniai“ ir „Orka foods“.
Statistikos departamento duomenimis, „Plungės kooperatinėje prekyboje“ dirba 1050, iš jų imunitetą turi 60–69 proc. „Vičiūnai ir partneriai“ iš 710 darbuotojų imunizuota 50–59 proc. „Baltic food partners“ iš 380 imunitetą turi 50–59 proc. „Plungės duonoje“ iš 20 imunitetą turi 70–79 proc., o „Plungės duonos kepiniuose“ iš 105 darbuotojų 60–69 proc. turi imunitetą. „Orka foods“, pagal Statistikos departamentą, iš 85 žmonių imunitetą nuo COVID-19 turi 50–59 proc. darbuotojų.
„Vičiūnai“: rūpinamės darbuotojų sveikata
Algirdas Razma, „Vičiūnų grupės“ gamybos įmonės Plungėje generalinis direktorius, 15min teigė, kad įmonė rūpinasi darbuotojų sauga ir sveikata.
„Nuolat raginame apsaugoti save ir kitus, organizuojame skiepijimą darbo vietoje, pasiskiepijusiems darbuotojams skiriame premijas ir laisvas dienas. Esant negerėjančiai situacijai dėl COVID-19 viruso plitimo, nusprendėme, kad visų įmonių Plungėje darbuotojus į darbą nuo rugsėjo 13 dienos kviesime tik turint galimybių pasą. Gauti galimybių pasą galima ne tik pasiskiepijus, bet ir persirgus, turint antikūnų testą arba nuolat testuojantis. Tokiu būdu gamybos įmonių teritorijoje Plungėje siekiame užtikrinti saugias darbo sąlygas“, – nurodė jis.
Ši tvarka bus taikoma gamybos įmonėms Plungėje – visam „Vičiūnų“ gamybos miestui, kuris ten įsikūręs.
Profsąjungos: tai diskriminacija
Profesinės sąjungos pradėjo ginčą su „Vičiūnų grupe“ dėl šio nurodymo. Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas mano, kad įmonė taip pažeidžia įstatymus ir diskriminuoja darbuotojus,
„Vyriausybės numatyti du variantai, kuriuos gali darbdavys tikrinti – testavimas arba darbdaviui galima pateikti įrodymą, kad esi praėjęs visą skiepijosi procedūrą. Taip ir Vyriausybės nutarime nurodyta, kad darbuotojas privalo pateikti darbdaviui informaciją apie skiepijimą nuo koronaviruso, o jeigu nėra skiepo, prieš pradedant dirbti turi pateikti testų rezultatus. Kitu atveju, periodinį testavimą darbdavys turi padaryti ir organizuoti.
Tai yra įstatymai. Darbdavio pareiga vykdyti periodinius darbuotojų sveikatos patikrinimus, plius užkrėčiamųjų ligų įstatymas įpareigoja darbdavį tai daryti. Jis turi kontroliuoti, turėti sąrašus, informuoti darbuotojus, kad jiems reikia testuotis, sekti jų testavimo periodiškumą. Ir informaciją gauti tik per elektroninę sistemą, o ne galimybių pasu“, – nurodo jis.
R.Tamošausko teigimu, galimybių pasas skirtas norint gauti paslaugą, bet ne darbui. Be to, anot jo, visa pramonė, taip pat ir prekyba, seniai suorganizavo darbą taip, kad būtų kuo mažiau rizikos užsikrėsti.
„Reikalauti dokumento, kuris reikalingas visiškai kitais tikslais, yra betikslis ir bereikalingas žmonių kiršinimas“, – aiškino jis.
Neigiamai pasisakė ir „Vičiūnų grupės“ įmonių Plungėje profesinės sąjungos pirmininkė Vilma Kūrienė. Jos nuomone, ne tokiu būdu turėtų būti skatinami žmonės pasiskiepyti.
„Tai jau kaip ir prievarta, grasinimai, žmonės savo darbus brangina, o čia tokios sankcijos priimamos“, – sakė ji.
„Vičiūnų grupė“ rugpjūčio pradžioje darbuotojams, kurie pasiskiepys, pasiūlė 50 eurų premijas ir dvi visiškai apmokamas laisvas darbo dienas. V.Kūrienės teigimu, ši akcija pasiteisino ir dalį žmonių paskatino pasiskiepyti.
„Šiaip pas mus, tiek Plungėje, mažas skiepijimo aktyvumas. Kažkas pasiskiepijo, bet ir vėl sustojo. Kiek žinau, žmonės eina skiepytis vien todėl, kad bijo prarasti darbus“, – kalbėjo ji.
V.Kūrienės teigimu, po tokių pranešimų įmonės darbuotojai jaučiasi nejaukiai, bijo prarasti darbo vietas.
