Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose pradėta dalintis Kauno miesto savivaldybės politiko Ralfo Romeikos įrašu dėl „Maxima“ plėtojamo privataus prekės ženklo „Well done“ žuvies produkcijos. Septynis tokius produktus gamino ir Rusijoje veiklą tęsianti bendrovė „Vičiūnai“, nors tai nebuvo pažymėta ant etiketės.
Tai sukėlė pasipiktinimą tarp „Vičiūnų“ produktus boikotuojančių pirkėjų – nenurodant tikrojo gamintojo, jie negali žinoti, kieno produkciją perka.
Šią savaitę rašėme, kad dalį „Lidl“ prekės ženklo „Nautica“ produktų taip pat gamina „Vičiūnų grupė“.
Vis dėlto, Rusijoje veiklos nenutraukusi Lietuvos įmonė produktus gamina ir likusiems prekybos tinklams – „Norfai“, „Rimi“ ir „Iki“ – o šie pažymi juos savo prekės ženklu.
„Rimi“ ir „Iki“ tokių produktų gamintojo apskritai nežymi.
Gamintojų nenurodo dar du prekybos tinklai
Privatūs prekės ženklai yra įprasta pasaulyje taikoma prekybos tinklų praktika – bendrovės pas tam tikrus gamintojus užsako pagaminti produktų ir užsideda savo prekės ženklą. Produkcija gali būti įvairi – nuo dešrelių iki energetinių gėrimų.
Tai leidžia šiuos produktus pardavinėti šiek tiek pigiau, nes atkrenta kai kurie kaštai. Dažnas atvejis, kai toje pačioje parduotuvėje galima rasti praktiškai identišką gamintojo produktą tiek su savu, tiek su prekybos tinklo prekės ženklu.
„Vičiūnų grupės“ įmonės prekybos tinklams tiesiogiai gamina žuvies produktus. Prekybos tinklas „Norfa“ žuvies gaminius pardavinėja su prekės ženklu „Kolumbo“. Tiesa, gamintojai nurodyti – „Kolumbo surimi lazdeles“ gamina ta pati „Lidl“ pirkėją papiktinusi „Plungės kooperatinė prekyba“. Ši 1994 m. įkurta įmonė „Vičiūnų grupės“ įmonė dar 1997 m. pirmoji Lietuvoje pradėjo gaminti surimio produktus, vadinamąsias krabų lazdeles.
„Norfoje“ parduodamą kitą to paties prekės ženklo gaminį „Kolumbo silpnai sūdytą lašišų filė“ gamina „Vičiūnai ir partneriai“ – šios įmonės pavadimas nurodytas ant etiketės.
Tuo tarpu „Rimi“ ir „Iki“ atvejai panašesni į „Maximos“ – visi trys tinklai savo etiketėse jokių gamintojų apskritai nenurodo.
15min žinomis, po „Iki“ prekės ženklu pardavinėjamas šaldytas baltakojes blyškiąsias krevetes prekybos tinklui gamina UAB „Baltic fish export“, sūdytą atlantinių silkių filė be aliejaus – UAB „Baltic food partners“, o surimio lazdeles – „Plungės kooperatinė prekyba“. Visos trys priklauso „Vičiūnų grupei“.
UAB „Baltic food partners“ „Rimi“ užsakymu gamina keletą skirtingų Atlantinės lašišos filė produktų (pardavinėjamų su „Rimi“ ir „Rimi Smart“ prekės ženklu), o prekybos tinklo vardu pavadintus surimio produktus gamina ta pati „Plungės kooperatinė prekyba“.
Po 15min užklausos, tai patvirtino abiejų prekybos tinklų atstovai.
„Šiuo metu jūsų minėtos įmonės Lietuvoje gamina nedidelę dalį „Rimi“ privačios linijos produkcijos pagal anksčiau priimtus įsipareigojimus“, – nurodė „Rimi“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė.
„Šiuo metu kai kuriuos produktus gamina Jūsų minėta bendrovė. Tačiau mes privačių prekių gamintojus nuolatos konkursuojame, taigi jie keičiasi“, – teigė prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
Po praėjusią savaitę publikuoto delfi.lt straipsnio pirmasis kritikos bangos susilaukęs prekybos tinklas „Maxima“ pažadėjo, kad per metų laikotarpį pakeis visų 500 „Well done“ produktų etiketes, kad pirkėjas galėtų matyti tikrąjį gamintoją.
Paklaustos apie tokią galimybę, „IKI“ ir „Rimi“ prekybos tinklų atstovės šia tema nepakomentavo.
E.Krasauskienė nurodė, kad esamiems įsipareigojimams pasibaigus, „dėl sutarties atnaujinimo vertinsime visas kontekstines aplinkybes“.
Tuo tarpu „Iki“ atstovė V.Budrienė vietoje to vardijo žingsnius, kuriuos atliko jos atstovaujamas prekybos tinklas. „Neprekiaujame Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintomis prekėmis, jų grąžinti į lentynas neketiname. Mūsų nuostatos nesikeičia: dirbame Lietuvoje, Lietuvos pirkėjams. Tikimės verslo sąmoningumo ir teisingų sprendimų“, – nurodė ji.
Lietuvos prekybos tinklai pardavinėja ir reguliarią „Vičiūnų grupės“ produkciją – šiai grupei priklauso tokie prekės ženklai kaip „Viči“, „Rido“, „Esva“, „Colombo“, „Gyoza“ ir kiti.
Vis dėlto skirtingai nuo kai kurių aukščiau paminėtų atveju, tokiu atveju pirkėjas gali matyti gamintoją ir nuspręsti, ar tokią prekę nori pirkti ar nepirkti.
„Vičiūnai“ gamyklą Rusijoje valdo iki šiol
Dalies Lietuvos pirkėjų pyktis dėl „Vičiūnų“ produkcijos kilo po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario pabaigoje.
Nemažai Rusijoje verslą vykdančių užsienio ir Lietuvos verslų nutarė trauktis iš šios šalies arba nutraukti prekybinius ryšius.
„Vičiūnų grupė“ turi žuvies produktų gamyklą Kaliningrado srityje, Sovetsko mieste, ir, nepaisant pažadų ją parduoti bei pasitraukti iš Rusijos, iki šiol to nėra padarę.
Apie tai, kad „stabdo“ veiklą Rusijoje, bendrovė paskelbė dar 2022 m. kovo 7 d., tačiau gamyba Kaliningrade esančioje gamykloje vis dar vykdoma. Savininkai aiškina, kad nenori atiduoti gamyklos „dykai“.
„Kai procesas bus pabaigtas, mes jį išdetalizuosime. Mūsų kompanija ir didelė komanda žmonių yra jau labai seniai padariusi viską, kas yra mūsų galiose. Toliau proceso mes nesprendžiame. Išgirskite jūs vieną kartą. Mes verslo už dyką Rusijoje rusams neatiduosim“, – šių metų balandį žurnalistams sakė „Vičiūnų grupės“ valdybos narys, vienas jos savininkų Dainius Matijošaitis.
2022 m. kovo mėnesį Kaune įvyko ir protestas prieš miesto mero ir jo šeimos verslo interesus Rusijoje.
2022 m. rugpjūtį buvo pranešta, kad „Vičiūnų grupė“ rado penkis potencialius verslo Rusijoje pirkėjus, tačiau tvirtino negalinti prognozuoti, kiek užtruks jo pardavimas ir perdavimas.
„Vičiūnų“ fabrikas Sovetske 2022 m. uždirbo 25 mln. eurų – triskart daugiau nei 2021 m.
Tai – ne pirmas atvejis, kai „Vičiūnų“ produkcija siejama su Rusijos agresija. 2018 m. buvo paviešintas atvejis, kad šios įmonės produkcija buvo prekiaujama ir Rusijos okupuotame Kryme.
Maisto produktų eksportas į Krymą neprieštarauja Europos Sąjungos (ES) sankcijoms Rusijai, tačiau „Vičiūnų grupės“ komunikacijos vadovas Mindaugas Snicorius naujienų agentūrai BNS teigė, kad „kalbame ne apie kokius nors ginkluotės, IT, inžinerinius ar energetikos, o apie gyvybiškai svarbius – maisto produktus, kuriuos visų pirma vartoja eiliniai Krymo gyventojai, šioje teritorijoje gyvenę ir iki prasidedant konfliktui dėl pusiasalio“.
Bendrovės atstovai argumentavo, kad ši produkcija į Krymą pateko per kitus produktų platintojus.
