Šios istorijos centre – viena pelningiausių grupės įmonių, bendrovė „Franmax“. Jai Lietuvoje ir užsienyje veikiantis „Maxima“ parduotuvių tinklas moka franšizės mokestį už pačios grupės prekės ženklų naudojimą. „Franmax“ generuoja milžiniškas pajamas ir pelną, tačiau M.Marcinkevičius įtaria, jog ši „VP grupės“ aukso kasykla galimai pasitelkta mokestinėms schemoms. O suma įspūdinga – pusė milijardo litų.
Savo ruožtu N.Numavičiaus atstovai tvirtina, kad už „Franmax“ jokie mokestiniai žaidimai nevyksta. Esą smulkusis „VP grupės“ akcininkas iškreipia įprastinę verslo praktiką ir prikiša nebūtus dalykus. Tuo metu Estijos tarnybos taip pat pradeda domėtis „VP grupės“ akcininkų karu.
Kaip „Maxima“ moka už teisę vadintis „Maxima“
Prekybos tinklo „Maxima“ pelningumas – rodiklis, kurio pavydėtų daugelis. Tačiau pačios „Maximos“ deklaruojamas pelnas nėra visa suma, kurią tinklas sukrauna „VP grupei“. Didelę dalį „Maximos“ generuojamo pinigų srauto per franšizės mokesčius pasiima „Franmax“. Taip sumažėja oficialus „Maxima“ tinklo pelningumas, tad statistikos mėgėjai mato toli gražu ne viską, ką savo savininkams uždirba didžiausias šalies prekybos tinklas. Ir visa tai dėl to, kad „Maxima“ vienai iš „VP grupės“ įmonių didelius pinigus moka už tai, jog naudoja savo pačios vardą ir kitus grupės prekės ženklus.
Anot M.Marcinkevičiaus, šis modelis – savotiškas N.Numavičiaus verslo filosofijos rezultatas.
„Prekybos centrų ir mažmeninės prekybos plėtrą vykdžiusiems akcininkams ir specialistams palikus „VP grupę“, Nerijaus Numavičiaus nurodymu visa su mažmeninės prekybos verslu susijusi informacija buvo aprašyta ir paversta į prekės ženklo bei parduotuvių vystymo gaires bei standartus.
Ši komercinė informacija kartu su grupės vardu registruotais prekės ženklais atskyrimo būdu buvo perkelta į UAB „Maxima group“ (dabar UAB „Franmax“ – žodžių franšizė ir „Maxima“ derinys). Nuo to laiko visos mažmenos parduotuvės, veikiančios su „Maxima“ prekės ženklu, pradėjo imituoti franšizės veiklos modelį, nors ši grupė niekados neturėjo su ja nesusijusio asmens, kuris vystytų savo verslą po „Maximos“ vardu”, – 15min.lt teigė „VP grupės“ akcininku išliekantis, bet save prie pasitraukusių grupės narių priskiriantis M.Marcinkevičius.
Verslo žaidimai: kai A tampa B, o B tampa A
M.Marcinkevičiaus 15min.lt pateiktais duomenimis, lietuviškos įmonės „Franmax“ sukūrimas buvo tik dalis painios sandorių grandinės, kai įvairūs su „VP grupe“ susiję verslai keitėsi ne tik turtu, bet ir vardais.
Pirmas žingsnis. 2011 m. birželio 9 d. „VP grupei“ priklausanti Estijos įmonė „Franmax OU“ iš UAB „Vilniaus prekyba“ perima 0,5 proc. UAB „Maxima Grupė“ akcijų. Beje, anot M.Marcinkevičiaus, už kiek daugiau nei 17 mln. Lt. Tiesa, tai daugiau teorinis skaičius – mat realius pinigus netruko pakeisti paskolos sutartis.
Antras žingsnis. Kitą dieną, likusios „Maxima Grupės“ akcijos atitenka bendrovei „Vilniaus prekybos mažmena“.
Trečias žingsnis. Diena vėliau „Franmax OU“ ir „Vilniaus prekybos mažmena“, kaip akcininkai, nutaria reorganizuoti „Maxima Grupę“. Nuo įmonės atskiriama nauja bendrovė „Maxima Group“, kurios vieninteliu akcininku tampa Estijoje veikianti „Franmax OU“. Atskyrimo metu „Maxima Group“ įgyja didelį turtą. Pavyzdžiui, prekės ženklus, sutartis ir daugiau nei pustrečio šimto darbuotojų.
Jei manote, kad sunku susigaudyti, pridėkite dar vieną elementą. Daugelis čia figūruojančių įmonių sėkmingai apsikeitė pavadinimais. Dabar „Vilniaus prekyba“ yra „Leksita“, „Vilniaus prekybos mažmena“ yra „Vilniaus prekyba“, o „Maxima Group“ yra „Franmax“.
Įtaria dirbtinį pelningumo karpymą
Per kelias dienas trukusią sandorių grandinę Estijoje registruota įmonė įgijo teisę į milžiniškas pajamas dabar generuojantį turtą. M.Marcinkevičiaus nuomone, 17,6 mln. Lt – juokinga suma, niekaip neatitinkanti realios įgyto turto vertės.
400 mln. eurų – tiek, „konservatyviu vertinimu“, M.Marcinkevičius įkainojo „Franmax“.
„Ši įmonė neturi beveik jokių su veiklos vystymu susijusių išlaidų, o jos pajamos yra labai artimos grynajam pelnui, todėl, mano konservatyviu vertinimu, ji verta bent 400 mln. eurų“, – teigė verslininkas.
M.Marcinkevičiaus nuomone, į dabar „Franmax“ vardu besidabinančią įmonę išneštos išlaidos už franšizę – galimai dirbtinis „Maximos“ tinklo pelningumo mažinimas.
„Verslo logikos tokiuose atskyrimuose būtų, jeigu įmonė išties persiorientuotų į franšizių nuomos veiklą. Šie sandoriai vyko man jau palikus grupę, tačiau aš esu tikras, kad „Maxima“ franšizių niekam kitam, išskyrus pačiai sau, nepardavinėja ir tokias veiklos vykdyti neketina.
Neturiu tikslios informacijos apie realias „Maxima“ grupės pajamas, tačiau, žinant, kokioje situacijoje įmonę palikau 2010 metais ir kokį metinį pelną grupė oficialiai deklaruoja kasmet, neatitikimas tarp realių ir viešai deklaruojamų pelno rodiklių, įdiegus tariamą franšizės modelį, turėtų skirtis keletą kartų”, – svarstė milijonierius.
Pasak jo, galimai dirbtinio „Maxima“ pelno mažinimo rezultatas – pusė milijardo litų, kurių negavo valstybės biudžetas.
„Jei grupė iš tiesų nuomotų franšizes su grupe nesusijusiems investuotojams, perkėlimą į Estiją būtų galima pateisinti mažesniais intelektiniam turtui taikomais mokesčiais. Kadangi jos nuomojamos tik sau, tai galima paaiškinti tik siekiu padidinti parduotuvių patiriamas išlaidas ir taip sumažinti į valstybės biudžetą sumokamą pelno mokesčio sumą.
Valstybinei mokesčių inspekcijai esame pateikę duomenis, kad dėl dirbtinės „Maximos“ grupės reorganizacijos valstybė iš viso prarado apie 500 mln. litų pelno ir pridėtinės vertės mokesčio”, – skaičiavo M.Marcinkevičius.
Iš Estijos – dar toliau
Beje, puikius rodiklius generuojančios įmonės „Franmax“ kontrolė neseniai pasikeitė – iš Estijos į Liuksemburgą. Dabar „Franmax“ valdo šioje nykštukinėje, tačiau finansine infrastruktūra garsėjančioje šalyje registruota įmonė „Carson S.à.r.l.“. Pirmadienį M.Marcinkevičiui dirbantys teisininkai aptiko duomenų, rodančių, jog šio sandorio vertė turėtų siekti kiek daugiau nei 43,6 mln. eurų.
„VP grupės“ akcininkas įtaria, kad tokiu būdu didelę sumą ir vėl galimai prarado valstybė. Tiesa, ne Lietuva, o Estija.
„Sunku vertinti žalą turint tik viešai prieinamą informaciją, tačiau, jeigu mano žinios yra teisingos, prieš mėnesį įvykęs UAB „Franmax“ perkėlimas iš Estijos į Liuksemburgą galėjo turėti rimtų mokestinių pasekmių. Konkrečiai, jeigu sandorio vertė išties buvo 43,6 mln. eurų, o tai sužinojau iš grupės man apie sandorio finansavimą pateiktos informacijos, bet reali įmonės vertė siekia 400 mln. eurų, tai perleidžiant turtą ne rinkos sąlygomis Estijoje neišvengiamai turėjo būti sumokėta mažiau pelno mokesčio.
Ten pelnas apmokestinamas 20 proc. tarifu, todėl įmonės vertę dirbtinai sumažinus 355 mln. eurų galėjo būti buvo išvengta 71 mln. eurų mokesčių”, – skaičiavo M.Marcinkevičius.
Stebina Ispanijoje „degantys“ pinigai
Tiesa, ir Liuksemburge pinigai iš „Franmax“ nesisuka. Tiek M.Marcinkevičius, tiek N.Numavičiaus atstovai patvirtina, kad iš „Maxima“ tinklo generuojamų pajamų faktiškai finansuojamas vienas naujesnių „VP grupės“ pirkinių – nuostolingas prekybos tinklas Ispanijoje.
M.Marcinkevičius ispanišką tinklą vadina asmenine N.Numavičiaus užgaida bei žala kitiems „VP grupės“ akcininkams.
„Maximos“ intelektinę nuosavybę valdanti įmonė buvo perleista su „VP grupe” susijusiai Liuksemburgo bendrovei, kurios pagrindinė veikla – mažmeninės prekybos tinklų „Supersol“ ir „Cashdiplo” Ispanijoje valdymas.
Grupė dėl šios užgaidos iš viso jau prarado apie 200 mln. eurų.
Mažmeninės prekybos tinklo Ispanijoje įsigijimas buvo asmeninė Nerijaus Numavičiaus užgaida, kuriai įgyvendinti buvo panaudotos visų grupės akcininkų lėšos. Šis projektas yra tragiškai nuostolingas – kas metus visiems akcininkams, įskaitant ir mane, jis kainuoja apie 40 mln. eurų nuostolių, o grupė dėl šios užgaidos iš viso jau prarado apie 200 mln. eurų“, – piktinosi M.Marcinkevičius.
„Įvykdžius šį sandorį, nukentėjo visi akcininkai, kurie prarado galimybę gauti jiem priklausančią „Franmax“ generuojamo pelno dalį, o biudžetas – nuo šio pelno paskirstymo akcininkams mokėtinus mokesčius“, – pridūrė jis.
Laukia tyrimas Estijoje?
Estijos mokesčių prievaizdai taip pat stebi aistras „VP grupėje“.
Estijos mokesčių tarnybos Kontrolės departamento viršininko pavaduotojas Kaido Lemendikas „Äripäev““ žurnalistei teigė, jog tarnyba į konkrečių situacijų vertinimus nesileidžia. Tačiau jis pažymi, kad verslo perleidimas žemesne nei rinkos kaina gali būti mokestinių žaidimų požymiu.
„Jei mokesčių administratoriai pastebės, kad sandorio vertė neatitinka rinkos vertės, ir įtars mokestines rizikas, mokesčių tarnyba imsis iniciatyvos ir pradės mokestinį tyrimą situacijos išaiškinimui“, – teigė K.Lemendikas.
Dividendai estiškoje įmonėje neplanuoti
Batalijoms tarp dviejų „VP grupės“ akcininkų kaistant, N.Numavičiaus pusėje informacijos teikimu žiniasklaidai užsiima specialistų komanda arba koordinacinė grupė – teisininkų ir kitų ekspertų pajėgos, šiuo metu susitelkusios į M.Marcinkevičiaus keliamų klausimų atsakinėjimą. Jos vardu į 15min.lt klausimus atsakė N.Numavičiaus advokatė Olga Petroševičienė.
Pasak jos, Estijoje registruota „Franmax OU“ pirmiausiai yra investicinis verslo vienetas, kuriam nekeliamas tikslas mokėti dividendus „VP grupės“ akcininkams.
„Franmax“ OU yra Estijoje registruota holdingo kompanija, valdanti Lietuvos UAB „Franmax“. „Franmax“ OU yra vienas įmonių grupės finansinių holdingų centrų, kurių funkcija – investuoti bei finansuoti tarptautinę grupės plėtrą Europos Sąjungos (ES) šalyse. Kaip tik šiuo metu grupės įmonės Estijoje aktyviai plečiasi, todėl šioje šalyje tam gali prireikti investicijų.
Norėtume pabrėžti, kad šios įmonės tikslas nebuvo ir nėra mokėti dividendus akcininkams. Prireikus ji gali būti naudojama kaip investicinis holdingas arba finansuoti plėtrą vykdančių grupės įmonių veiklą“, – teigė O.Petroševičienė.
M.Marcinkevičiaus pareiškimai apie galimai dirbtinį „Maximos“ tinklo pelno mažinimą per „Franmax“ kitai konflikto pusei neatrodo įtikinami. Anot N.Numavičiaus atstovės, franšizės atskyrimas nuo pagrindinio verslo – dažna praktika mažmeninėje prekyboje.
„Pirma, tokia logika yra būdinga daugeliui pasaulio mažmeninės prekybos, viešojo maitinimo ar prekės ženklų valdymo įmonių. Holdingo valdymo ir intelektinės nuosavybės vystymo funkcijos savo prigimtimi yra labai skirtingos ir vienoje įmonėje sutelkiamos tik išskirtiniais atvejais, todėl 2011 metais ir buvo nuspręsta veiklas išgryninti: franšizės veiklą atskirti į atskirą įmonę – „Maxima group“. Ir jau vėliau, siekiant įmonės pavadinime tiksliau atspindėti jos veiklą – franšizę – bendrovė pervadinta į „Franmax“, – paaiškino advokatė.
Sykiu N.Numavičiaus atstovė pažymi, kad įmonių skaidymas veikia ir kaip savotiškas saugiklis: „Savo ruožtu, „Maxima grupė“ kaip ir toliau valdo „Maxima“ prekybos tinklus Baltijos šalyse ir Bulgarijoje valdančias įmones. Antra, remiantis geriausia pasauline atsakingo verslo praktika, mes visuomet siekiame diversifikuoti verslo rizikas ir siekiame jas skaidyti.“
Estija vilioja mažesniais mokesčiais
Dažnai viešojoje erdvėje mėgstama argumentuoti, kad Estija Lietuvos verslininkus vilioja savo įstatymų leidėjų patikimumu bei nuoseklumu, tačiau, mano nuomone, pagrindinis Estijos patrauklumas – pajamų mokesčio įstatymų nuostatos, – teigė R.Bilkštytė.
Mokesčių ekspertė, UAB „Fidexperta“ vadovė Rūta Bilkštytė 15min.lt paaiškino, kodėl Lietuvos verslininkus taip traukia Estija: „Dažnai viešojoje erdvėje mėgstama argumentuoti, kad Estija Lietuvos verslininkus vilioja savo įstatymų leidėjų patikimumu bei nuoseklumu, tačiau, mano nuomone, pagrindinis Estijos patrauklumas – pajamų mokesčio įstatymų nuostatos.
Pagal Estijos pajamų mokesčių įstatymą (Estijoje nėra pelno mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio įstatymo), įmonės moka pajamų mokestį ne tuomet, kai pelnas uždirbamas, bet tada, kai pelnas paskirstomas akcininkams.
Jeigu įmonė gauna pajamas ir uždirbtą pelną toliau investuoja, už tą laikotarpį, kuomet buvo uždirbtas pelnas, jokio pelno mokesčio nereikia mokėti.
Jei pelnas kaip dividendai paskirstomi fiziniams asmenims, tuomet sumokamas pajamų mokestis – apie 26 proc.
Jei dividendus gauna Lietuvos fizinis asmuo – jis turi papildomai deklaruoti ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Prievolė deklaruoti dividendų pajamas ir mokėti kyla pačiam Lietuvos mokesčių rezidentui, o ne įmonei.“
Uždirba šimtus milijonų
Vien pernai „Franmax“ OU uždirbo 28,7 mln. eurų. 2013 m. „Franmax OU“ pelnas viršijo 50 mln. eurų ir buvo didesnis nei jos valdomos dukterinės įmonės Lietuvoje.
N.Numavičiaus atstovė pabrėžia, jog franšizių verslo kontrolė per Estijoje ar kitose šalyse registruotus juridinius asmenis nėra nukreipta į mokesčius. Didžiausio „VP grupės“ akcininko atstovai neneigia, kad franšizė mažina „Maxima“ tinklo pelną, bet sykiu jie akcentuoja, jog pelno mokestis šiame procese niekur nedingsta ir yra sumokamas „Franmax“.
„Mokestinė aplinka holdingams Estijoje nėra palankesnė nei Lietuvoje. Mūsų šalies mokestinė bazė holdingų kūrimui yra labai patraukli, o apmokestinimo tvarka – netgi geresnė nei Estijoje.
Tačiau svarbiausia yra tai, kad daugiau nei du šimtai UAB „Franmax“ darbuotojų dirba ir dirbo Lietuvoje. Ši įmonė tiek yra registruota, tiek veikia ir mokesčius moka Lietuvoje. Tai, kad įmonės akcininkas įsikūręs Estijoje, lietuviškai bendrovei nesuteikia jokių lengvatų ar privilegijų.
Norėtume pabrėžti, kad po reorganizacijos bendra įmonių mokestinė našta tikrai nesumažėjo. Priešingai, nuo tada, kai pradėta dirbti franšizės pagrindu, grupės sumokama bendra mokestinė našta visose šalyse padidėjo maždaug 6 milijonais litų. Kadangi UAB „Franmax“ veikia ir mokesčius moka Lietuvoje, mūsų šalies biudžetas dėl to papildomai gavo beveik 23 milijonus litų, kurių nebūtų gavusi, jei būtų pasilikta prie senojo veiklos modelio“, – teigiama komentare.
2011 m. „Franmax“ sumokėjo 16,87 mln. Lt pelno mokesčio, 2012 m. – 25,47 mln. Lt, 2013 m. – daugiau kaip 26,1 mln. Lt, pernai – beveik 24,57 mln. Lt. Iš viso – daugiau nei 93 mln. litų.
Estijos registrų duomenys rodo, kad vien pernai „Franmax OU“ uždirbo 28,7 mln. eurų, o bendrovės nepaskirstytas pelnas viršijo 79 mln. eurų. Tuo pat metu jos motininės įmonės Lietuvoje pelnas pastaruosius trejus metus sukasi apie 150 mln. litų. 2013 m. „Franmax OU“ pelnas viršijo 50 mln. eurų ir buvo didesnis nei jos valdomos dukterinės įmonės Lietuvoje.
Iš viso per ketverius veiklos metus (2011-2014 m.) lietuviškoji „Franmax“ įmonė uždirbo beveik 497 mln. Lt (143,9 mln. eurų) pelno. Estiškoji „Franmax“, mitusi iš šios įmonės dividendų, per tą patį laikotarpį deklaravo iš viso 84,5 mln. eurų pelno.
