Iki franšizės – paslaugų mokestis
N.Numavičiaus advokatė pažymėjo, kad „Maxima“ bei su tinklu susijusios įmonės ir anksčiau pasižymėjo vidine pinigų cirkuliacija. Tik ne franšizės, o paslaugų mokesčio pavidalu.
„Dar praėjusio dešimtmečio pradžioje, pradėjus „Maxima“ parduotuvių tinklo plėtrą į Latviją, ten buvo naudojamasi Lietuvoje sukaupta parduotuvių valdymo, komercijos ir rinkodaros patirtimi.
Plečiantis į daugiau šalių, ši patirtis – žmonės, prekės ženklai ir visas sukauptas know how iš lietuviškos „Maximos“ įmonės palaipsniui kaupėsi holdinge – „Maxima grupėje“. Šios įmonės pajamas sudarė paslaugų mokestis, kurį ji rinkdavo iš jos valdomų įmonių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir, vėliau, Bulgarijoje“, – aiškina O.Petroševičienė.
Sykiu užsimenama, jog holdingui išaugus iki tikrai stambaus vieneto, atsirado tam tikrų rizikų, dėl kurių nutarta atskirti prekės ženklų valdymą ir įvesti franšizės mokestį grupės viduje. Esą taip prekybos tinklas ne tik nesutaupo mokesčių, bet jų sumoka daugiau.
Pasikonsultavus su Lietuvos ir tarptautiniais specialistais, buvo nuspręsta paslaugų mokestį transformuoti į franšizę, nors tai ir padidino grupės mokamų mokesčių bazę.
„Maximos“ įmonių Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje apyvartoms didėjant, holdinge pradėjo kauptis vis daugiau funkcijų ir patirties, ženkliai augo ir specialistų skaičius. Holdingo – turto valdytojo veiklos sritis išsiplėtė tiek, kad paslaugų teikimas, apskaičiuojamas pagal formulę „kaštai plius“, pradėjo nebeatitikti esmės.
2010 m., pasikonsultavus su Lietuvos ir tarptautiniais specialistais, buvo nuspręsta paslaugų mokestį transformuoti į franšizę, nors tai ir padidino grupės mokamų mokesčių bazę“, – teigiama N.Numavičiaus atstovų komentare.
Pažymima, kad franšizės įvedimas ne tik nepadarė žalos, bet ir prisidėjo prie grupės ekonominės evoliucijos.
„Mes šią transformaciją vertiname kaip kokybinį šuolį: sukaupus keliolikos metų patirtį mažmeninės prekybos versle, Nerijaus Numavičiaus ir kitų grupės akcininkų valdomos įmonės pagaliau pasiekė tarptautinę brandą.
Per ilgus metus Lietuvoje buvo sukurtas ir ištobulintas ne tik tarptautinis „Maxima“ prekės ženklas, bet ir unikalus verslo modelis. Šis nuolat vystomas lietuviškas franšizės modelis ateityje galėtų būti parduodamas bet kuriai nustatytus aukščiausius kokybės reikalavimus tenkinančiai Lietuvos ar užsienio bendrovei. Vis dėl to šiuo metu įmonių grupė tokių planų neturi, nes nėra pasiekusi vidinių įmonių grupės plėtros galimybių“, – paaiškino advokatė.
Su priekaištais dėl galimai dirbtinai sumažintos „Franmax“ vertės ji kategoriškai nesutinka – esą įmonių atskyrimas buvo „įprasta verslo operacija“, įvykdyta sudėtingomis aplinkybėmis, jau esant akcininkų konfliktui.
„Maxima grupės“ reorganizacija buvo atlikta pagal LR Pelno mokesčio 41 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus: buvo proporcingai atskirtas kapitalas, įsipareigojimai ir turtas. Naujai suformuotos bendrovės „Maxima group“ akcininke po reorganizacijos tapo buvusi smulkioji „Maxima grupės“ akcininkė, Estijoje registruota, tačiau tų pačių akcininkų kontroliuojama bendrovė „Franmax“, OU.
Šis atskyrimas buvo vykdomas jau išsiskyrus dalies akcininkų verslo interesams, todėl, nors sandoris ir vyko tarp tų pačių akcininkų kontroliuojamų įmonių, jame buvo laikomasi aukščiausio skaidrumo reikalavimų, būdingų tokiems sandoriams. Tam, kad skaidrumas būtų užtikrintas, „Maxima grupės“ vertę įvertino nepriklausomi turto vertintojai, sandoryje taip pat dalyvavo ir auditoriai bei teisininkai“, – teigiama komentare.
Jei, tarkime, „Maxima grupė“ nuspręstų parduoti savo verslą arba jos įmonės nebepirktų paslaugų iš „Franmax“, UAB, ši įmonė per kelis mėnesius nebetektų visų savo pajamų.
N.Numavičiaus atstovė neneigia, kad „Franmax“ demonstruoja fantastišką pelningumą, tačiau ji sykiu akcentuoja, kad, pavyzdžiui, „Maxima“ tinklą įsigijus kokiam nors pasauliniam prekybos gigantui „Franmax“ pinigų generatorius sustotų vos per keletą mėnesių.
„Vertinant franšizės teikėjo kainą svarbiausias dalykas yra galimybė gauti pajamas iš klientų. Jei, tarkime, „Maxima grupė“ nuspręstų parduoti savo verslą arba jos įmonės nebepirktų paslaugų iš „Franmax“, UAB, ši įmonė per kelis mėnesius nebetektų visų savo pajamų ir turėtų stabdyti savo veiklą“, – dėstė O.Petroševičienė.
Verslo logika
Pasak mokesčių ekspertės R.Bilkštytės, franšizės verslas steigiamas tuomet, kuomet verslininkai savo asmeniniu darbu, protu sukuria veiklos modelį, kuris tampa išskirtinis ir įgyja žinomumą būtent dėl to išskirtinumo.
Mokesčiai už franšizę yra papildomos Lietuvos įmonių sąnaudos, todėl turi būti įvertinta, kiek jos realiai reikalingos, – teigė R.Bilkštytė.
„Franšizę galima pardavinėti nesusijusiems asmenims arba naudoti savo verslo plėtrai, kuomet nauji verslai tiksliai naudoja nustatytą intelektualinį turtą ir moka to intelektualinio turto savininkui sutartą mokestį.
Pagal verslo logiką, mokėti franšizę turi apsimokėti tik tuomet, jei iš tikro tas vardas ar verslo modelis gali padėti verslą vystyti paprasčiau bei pelningiau.
Kitas labai svarbus dalykas, tai mokesčio už franšizę dydžio apskaičiavimas, kuomet mokama franšizė susijusiai per akcininkus įmonei. Tai reglamentuota pelno mokesčio įstatyme – mokesčio dydis turėtų atititikti rinkos kainą.
Mokesčiai už franšizę yra papildomos Lietuvos įmonių sąnaudos, todėl turi būti įvertinta, kiek jos realiai reikalingos. Kiekvienas mokėtojas privalo tokius sandorius atskleisti mokesčių administratoriui pateikdamas metines pelno deklaracijas“, – teigė ekspertė.
Ispanišką pirkinį maitina dideliais pinigais
M.Marcinkevičiaus suteikta informacija rodo, kad už 80 mln. eurų įsigytas prekybos tinklas Ispanijoje reikalauja milžiniškų investicijų, o jam skolinamos sumos jau viršijo tinklo įsigijimo kainą.
M.Marcinkevičiaus teigimu, nemaža dalis iš „Maxima“ tinklo sumokamo franšizės mokesčio generuojamų pajamų išplaukia į Ispaniją, kur kol kas sunkiai klojasi naujajam „VP grupės“ pirkiniui. N.Numavičiaus advokatė šios informacijos taip pat neneigia ir net naudoja pikantišką terminą „reanimuoti“.
M.Marcinkevičiaus suteikta informacija rodo, kad už 80 mln. eurų įsigytas prekybos tinklas reikalauja milžiniškų investicijų. Nuostoliams dengti pasitelkiami bendrovės „Leksita“ valdomi finansiniai aktyvai.
Ispanijoje įsigytiems prekybos tinklams gelbėti įmonė suteikė 90 mln. eurų kredito liniją, tačiau tai sukėlė daug klausimų smulkiesiems akcininkams.
Pagrindinis: „Kodėl tokio dydžio paskolos suteikiamos įmonei, kurios įsipareigojimai jau šiuo metu gerokai viršija turtą ir kurios vertė gerokai mažesnė nei suteiktų paskolų suma?“
„Mokesčių požiuriu tokią paskolą susijusiam asmeniui reikėtu vertinti kaip didelio rizikingumo. Tai reiškia, kad reikėtų skolinti su didelėmis palūkanomis, kurios, nesvarbu ar būtų gautos, vis tiek turėtų būti apmokestintos.
Manau, kad palūkanos turėtų būti bent 3-6 proc. Tai reikštų, kad nuo 2,7 mln. iki 5,4 mln. eurų kasmet reikėtų mokėti 15 proc. pelno mokestį. Jos taip pat gali būti dar perskaičiuotos į vieną ar į kitą pusę, priklausomai nuo daugelio kitų konkrečių aplinkybių, pvz. laidavimo, įmonės skolininko pasirašytų sutarčių su klientais ar tiekėjais bei paskolą suteikiančios įmonės finansinių sutarčių ir jos pačios galimybių skolintis rinkoje salygų“, – situaciją paaiškino mokesčių ekspertė R.Bilkštytė.
Stebėtinai maža pardavimo kaina
N.Numavičiaus atstovai laikosi pozicijos, jog ispaniško pirkinio gelbėjimas – pakankamai įprastas verslo modelis.
„Tam, kad galima būtų vykdyti plėtrą, tinkamiausios tam jurisdikcijos šalyse buvo suformuoti finansiniai holdingai, valdantys pinigus ir vertybinius popierius. Šių holdingų tikslas yra investuoti, valdyti, o prireikus ir finansuoti įmones.
Tiems patiems akcininkams, tomis pačiomis proporcijomis priklausantis „Carson S.à.r.l.“ yra vienas tokių holdingų, kuris dar 2012 m. įsigijo bankrutavusį mažmeninės prekybos tinklą Ispanijoje. Kadangi šiam tinklui reanimuoti nepakako turimų lėšų, nuspręsta užtikrinti pozityvų holdingo pinigų srautą „Carson S.à.r.l.“ įsigyjant „Franmax“, UAB. Tai atitiko ir „Franmax OU“ bei jos akcininkų – „Klarus Group Holdings“ – strategiją, kurios pagrindinis tikslas yra įmonių finansavimas“, – teigiama 15min.lt pateiktame O.Petroševičienės komentare.
Su pastabomis dėl galimai dirbtinai sumažintos sandorių kainos N.Numavičiaus atstovai kategoriškai nesutinka.
„Sandoris buvo įvykdytas rinkos sąlygomis, o tam užtikrinti buvo atlikti net du nepriklausomi vertinimai. Šiuos vertinimus užsakė tiek akcijų pirkėjas „Carson S.à.r.l.“, tiek akcijų pardavėjas – „Franmax OU“. Nors UAB „Franmax“ savininku tapo Liuksemburgo įmonė, tačiau mokesčių bazė dėl to nepakito. „Franmax“, UAB dirbo, dirba ir mokesčius moka Lietuvoje“, – teigė advokatė.
Paparašyta komentaro mokesčių ekspertė R.Bilkštytė nurodė, kad Estijoje parduodant juridinius asmenis taikomas kapitalo prieaugio mokestis (angl. capital gain tax.) Jis siekia 20 proc.
„Bendrovės kainai apskaičiuoti yra svarbus bendrovės pajamų skaičius. Šis mokestis skačiuojamas nuo skirtumo, už kiek įmonė įsigyta ir už kiek parduodama“, – teigė ekspertė.
Ispaniškas minusas – dėl išeitinių kompensacijų?
M.Marcinkevičius pabrėžia ispaniškojo grupės pirkinio nuostolius, N.Numavičiaus atstovai, savo ruožtu, pažymi tai, jog pakankamai pigiai nusipirktas „beveik visai bankrutavęs“ parduotuvių tinklas, kas sykiu užkrauna ir papildomą finansinę naštą.
„Prieš įsigyjant šį tinklą, „Carson S.à.r.l.“ atliko išsamią veiklos modelio ir valdymo analizę. Nors „Supersol“ įsigijimo kaina buvo palyginti žema, pagrindinė šios investicijos dalis – veiklos reorganizavimo (angl. turnaround), siekiant atgaivinti kritinės būklės įmonę, kaštai. Nuo pat pradžių žinojome, kad norint efektyviai pertvarkyti įmones mums reikės papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, todėl „Carson“ remia savo dukterinę įmonę „Supersol“ jai skolindama bei didindama jos kapitalą“, – nurodė O.Petroševičienė.
M.Marcinkevičiaus pateikiamos nuostolių statistikos oponentai neginčija, tačiau suminiai nuostoliai esą išauga dėl „vienkartinių išlaidų“ – pavyzdžiui, dėl kompensacijų atleidžiamiems darbuotojams.
„Šiuo metu „Supersol“ pertvarkymas yra beveik baigtas: sėkmingai įgyvendinami strateginiai projektai, o įmonei vadovauja patyrusi vadovų komanda. Nors finansiniai rezultatai ir neatitinka optimistinio scenarijaus, tačiau kitaip nei Jūs nurodote – jie nuolat gerėja: konsoliduoti „Supersol“ nuostoliai prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (nevertinant vienkartinių nuostolių įtakos) mažėja: 2012 metai šie nuostoliai siekė 30,3 mln. EUR, 2013 metais –19,7 mln. EUR, 2014 metais – 14,8 mln. EUR, o šiemet šiais metais planuojamas 7,3 mln. EUR nuostolis. Pagrindinės veiklos pinigų srautai dar geriau atspindi gerėjančią veiklos situaciją: 2012 m.: -40,6 mln. EUR, 2013 m.: -30,8 mln. EUR, 2014 m.: -4,6 mln. EUR.
Jūsų minimas nuostolių augimas yra susijęs su vienkartinėmis išlaidomis ir nuvertinimais. Šios investicijos buvo numatytos iš anksto parengtame verslo plane“, – teigia advokatė.
Ispaniško tinklo finansavimo iš „Franmax“ generuojamo pinigų srauto N.Numavičiaus atstovai ragina nedemonizuoti.
„Tokie verslo finansavimo sprendimai yra įprasti didelėms tarp įvairių šalių išsidėsčiusioms bendrovėms ir jie niekaip nepažeidžia Lietuvos ar kitų jurisdikcijų teisinių aktų. Be to, tiek „Carson“, tiek ir minimą paskolą suteikusi įmonė yra tiems patiems akcininkams priklausančios įmonės, kuriose Mindaugui Marcinkevičiui priklausanti dalis yra beveik identiška“, – pabrėžia O.Petroševičienė.
N.Numavičiaus atstovai nurodo, jog „Franmax“ kontrolės kelionės iš rankų į rankas apmokestintos nebuvo. Tiesa, Estijoje tai esą dar gali įvykti.
„Parduodant „Franmax“, UAB akcijas Lietuvoje ir Liuksemburge neatsirado prievolės mokėti jokių mokesčių, nes to nenumato šiose šalyse galiojantys teisės aktai. Tuo tarpu Estijoje pelno mokestis dar nėra sumokėtas, nes pagal šios šalies įstatymus mokesčio mokėjimas atidedamas iki momento, kai pelnas akcininkams išmokamas kaip dividendai. Pelno mokesčio Estijoje tarifas yra 26,6 proc.
Jeigu UAB „Franmax“ akcijas ir toliau būtų valdžiusi „Maxima grupė“, iš akcijų pardavimo gautas pelnas apskritai niekada nebūtų apmokestintas. Tai dar kartą įrodo, kad mokesčių planavimas nėra įmonių grupės tikslas“, – reziumavo N.Numavičiaus advokatė.
Plona riba tarp mokesčių slėpimo ir optimizavimo
Mokesčių vengimas – tai situacija, kuomet specialiai sukuriama verslo struktūra ar pasinaudojant mokesčių įstatymuose nustatytomis lengvatomis vykdomas koks nors sandoris, kurio vienintelis tikslas – išvengti sumokėti mokesčius. Pavyzdžiui, pagarsėjęs „Maximos“ PVM taupymas naudojant PVM lengvatą neįgaliesiems, – nurodė R.Bilkštytė.
15min.lt paklausta, kuo mokesčių vengimas skiriasi nuo jų planavimo ir optimizavimo, mokečių ekspertė R.Bilkštytė nurodė, kad pagrindinis kriterijus atskirti mokesčių optimizavimą nuo vengimo yra sąžiningumas.
„Sąžiningumo sąvoka yra daugiau etinė nei buhalterinė ar teisinė. Tiksliau nustatyti galima tik išsamiai įvertinus bei supratus subjekto motyvus. Jokios teisinės teorijos ar formalūs reikalavimai tam nepadės.
Kalbant labai paprastai – mokesčių optimizavimas – kuomet yra realus verslo modelis ar ketinimai ka nors versle keisti, ir pasirenkamas toks mokesčių įstatymų leidžiamas būdas, kad atsirastų mažiau mokėtinų mokesčių. Pasinaudojimas lengvatomis turi būti ne formalus, o kartu ir realiai egzistuojantis turinys, atitinkantis formalią išraišką.
Mažiau sumokami mokesčiai neturi būti vienintelis ir pagrindinis tokių veiksmų tikslas, jie turi būti argumentuotai įrodyti bei pateisinami ekonomine logika, pvz., veiklos efektyvumo didinimu, pelno maksimizavimu ar panašiai.
Mokesčių vengimas – tai situacija, kuomet specialiai sukuriama verslo struktūra ar pasinaudojant mokesčių įstatymuose nustatytomis lengvatomis vykdomas koks nors sandoris, kurio vienintelis tikslas – išvengti sumokėti mokesčius. Pavyzdžiui, pagarsėjęs „Maximos“ PVM taupymas naudojant PVM lengvatą neįgaliesiems“, – teigė pašnekovė.
VMI tyrimas įsibėgėja
Pagrindinis tyrimo uždavinys yra sandorius vertinti ne pagal jų formaliąją išraišką, bet, atsižvelgiant į jų vykdymo tikslus bei turinį, įvertinti, ar jie nebuvo vykdomi mokesčių išvengimo tikslais, – teigė A.Klerauskas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas 15min.lt teigė, kad tyrimas dėl VP grupės veiklos tęsiamas.
Pasak jo, inspekcija atidžiai stebi procesus, siekiant išsiaiškinti, ar kurioje nors grandyje nebuvo išvengta privalomų mokesčių.
„VMI yra subūrusi profesionaliausių ekspertų iš skirtingų padalinių komandą, tiriančią galimas mokesčių vengimo schemas vienoje didžiausių verslo grupių Lietuvoje.
Komanda tikrina ir vertina didžiulius kiekius gaunamos informacijos ir bendradarbiaus su užsienio šalių partneriais (tarp jų ir Estija), aiškinantis galimai neteisėtų mokesčių schemų turinį.
Pagrindinis tyrimo uždavinys yra sandorius vertinti ne pagal jų formaliąją išraišką bet, atsižvelgiant į jų vykdymo tikslus bei turinį, įvertinti, ar jie nebuvo vykdomi mokesčių išvengimo tikslais.
Šiame tyrimo etape VMI susilaiko nuo vertinamojo pobūdžio komentarų. Be to, konkretaus mokesčių mokėtojo atžvilgiu atliekamo tyrimo ar galimai su juo susijusių situacijų, kol jis nėra baigtas, o tyrimo metu nustatyti pažeidimai įsiteisėję, neleidžia atskleisti įstatymas“, – teigė A.Klerauskas.
