Vien tik užkandžio apipavidalinimas gali sužadinti apetitą.
„Darbas su tarptautinėmis ir valstybinėmis organizacijomis, Europos Sąjungos institucijomis išmokė kokybės standartą iškelti labai aukštai“, – sako UAB „Porcija“ vadovė Sabina Petrauskienė.
– Kokia jūsų verslo pradžia?
– Išvažiuojamojo maitinimo verslą įkūrė mano draugė, dirbome kartu. Kai ji išėjo į dekretines atostogas, o vėliau nutarė pasišvęsti motinystei, aš nusipirkau verslą ir jam vadovauju jau 5-erius metus.
Baigiau VU Vadybos ir verslo administravimo studijas. Dirbau įvairius, su finansais susijusius darbus, bet visą laiką mane traukė viešojo maitinimo sektorius.
Man patinka, kai žmogus valgo, jaučiasi sotus, tuomet jis šypsosi, yra ramesnis, gyvenimas atrodo malonesnis ir lengvesnis.
Svarbu ne tik skonis, kokybė, bet ir vizualinis pateikimas – patiekalai turi džiuginti ir akį. Nuo pat veiklos pradžios aukštus reikalavimus keliame ir kokybei, todėl mūsų klientai grįžta.
Dirba be šabloninio meniu
– Vienas iš jūsų pagrindinių verslo nuostatų – kiekvienam klientui skirti individualų dėmesį. Kaip tai atrodo kasdieniniame darbe?
– Jei gauname klausimų žinute per socialinius tinklus ar sulaukiame telefono skambučio ir užsakymas nėra konkretus, visada susisiekiu asmeniškai ir bandau išsiaiškinti, ko žmogus nori.
Turiu daug patirties ir žinau, kad kartais žmonės nežino, nuo ko pradėti, kaip išsirinkti užkandžius savo asmeninei šventei – visada bandau padėti, siūlau variantus, kad užsakovas galėtų išsirinkti sau labiausiai tinkantį ir patinkantį meniu.
Vien tik užkandžio apipavidalinimas gali sužadinti apetitą.
Kiekvienas atvejis individualus – vieni užkandžiai tinka vaikų šventei, kiti įmonių vakarėliams, skirtingas meniu formuojamas šventėms patalpų viduje ar lauke, žiemą ar vasarą, nes turi įtakos ir aplinkos temperatūra.
Mes gaminame skanius užkandžius iš šviežių produktų, kurie jautrūs aplinkos temperatūrai – jei vasaros metu oro temperatūra 30 laipsnių, braškės su sūriu gali būti patiekiamos tik labai trumpą laiką.
Nėra šabloninio meniu, nes žmonės skirtingi – užsisako ir vaikų žaidimų kambariai, ir įmonės, tarptautinės organizacijos, kurios nori pavaišinti svečius iš užsienio.
Daug dėmesio skiriame ir dietiniam meniu – produktams be laktozės, gliuteno ir kt.
Mūsų darbo ir kokybės standartai yra labai aukšti. Man džiugu, kad galime patenkinti labai skirtingus poreikius.
– Dirbate su tarptautinėmis organizacijomis, svečiais iš užsienio, o ar pastebėjote, kad ir lietuviai tampa išrankesni, jų skonis labiau išlavintas?
– Anksčiau lietuviškos įmonės užsisakinėdavo paprastesnį meniu. Pradėjus dirbti su tarptautinėmis organizacijomis, tai ką išmoksti, pradedi siūlyti ir vietiniam verslui.
Dažniausiai klientas grįžta ir kiekvieną kartą tikisi ko nors naujo. Taip ratas ir sukasi, vieni iš kitų mokomės.
Jei pritrūksta žinių, viską galima rasti internete, užsienio kolegų internetinėse svetainėse.
Lietuvoje nėra problemų dėl produktų užsakymų – fantazijos niekas nevaržo.
Konkurencijos nebijo
– Kaip įveikiate konkurenciją? Juk šiame segmente nesate vieni žaidėjai.
– Nepavadinčiau to konkurencija. Tiesa, yra daug įmonių, kurios dirba su išvažiuojamuoju maitinimu, bet mes esame nišinis, mažas verslas.
Yra tokių įmonių, kurios dirba jau kelis dešimtmečius, senos valgyklos persikvalifikavo į verslą, aptarnaujantį didelius renginius.
Vieni užkandžiai tinka vaikų šventei, kiti įmonių vakarėliams, skirtingas meniu formuojamas šventėms patalpų viduje ar lauke, žiemą ar vasarą, nes turi įtakos ir aplinkos temperatūra.
Žinoma, meniu bandoma kopijuoti, tačiau, manau, kad nenukopijuosi patirties, meilės darbui ir skonio – šie faktoriai neturi konkurencijos, todėl, manau, mes ir gyvuojame.
Yra ir kitų mažų puikių įmonių, tačiau skiriasi mūsų stiliai.
palyginti su interjero dizainu – vieniems patinka skandinaviškas, kitiems – klasikinis ar romantinis stiliai.
Taip pat ir su maistu, visiems užtenka vietos po saule.
– Kaip sekasi suformuoti ir išlaikyti komandą?
– Mūsų verslas yra šeimos, kartais tai palengvina darbus, kartais apsunkina.
Reikalingos ir papildomos pajėgos – su darbuotojais neturime problemų, bendrauti sekasi, stengiamės išlaikyti žmogišką santykį, nenuskriausti finansiškai.
Mūsų įmonė nėra didelė, todėl kiekvienam gali skirti dėmesio. Pas mus dirba pagrindinis virėjas, aš ir mano vyras Dmitrijus. Renginiams samdome papildomai, jei reikia padavėjų ar kito personalo.
Virtuvėje viską moku pagaminti pati, jeigu reikia padėti, galiu prisijungti prie komandos, tačiau yra profesionalūs virėjai, kurie šį darbą gali atlikti greičiau, geriau ir efektyviau.
– Kai darbas susijęs su maisto gamyba, ar dar lieka noro ir laiko gaminti namuose?
– Žinoma, namuose mėgstu gaminti. Be to, įmonės meniu sudaro užkandžiai, naminių patiekalų negaminame, o namuose išsikepi kotletą ir valgai su raugintu agurkėliu.
Aš mėgstu gaminti, valgyti ir maitinti – maistas man niekada neatsibosta. Kitaip ir būti negalėtų – jei nepatiktų, negalėčiau dirbti šio darbo.
Ruošia kaip sau
– Kokių kriterijų reikia sėkmingam verslui?
– Meilės, kokybės ir profesionalumo. Ruošti maistą reikia taip, kad ir pats norėtum tokius patiekalus valgyti.
– Kaip gimsta užkandžių receptūros?
– Keliauji, domiesi, ragauji, pats gamini, ieškai informacijos – taip ir atrandi naujus skonius.
Kažką paragauji ir lieki nustebintas – negalėtum net pagalvoti, kad tarpusavyje gali derėti tokie skoniai.
Tuomet eksperimentuoji savo virtuvėje, suteiki gražų vaizdą ir sukuri naują užkandį. Viskas ateina per gyvenimišką patirtį ir nuolatinį ragavimą.
– Kiekviename versle pasitaiko povandeninių akmenų, kliūčių. Kas jums sunkiausia šiame versle?
– Man sunkiausia, kai kreipiasi užsakovai, kurie nelabai žino, ko nori ir nepaklauso mano patarimų, pasirenka ne tai, ką rekomendavau.
Negali ginčytis, juk klientas visada teisus, nors tikrai žinai, kad tai ne pats geriausias pasirinkimas, kurį gali jiems pasiūlyti.
Panašiai būtų, jei atvežtum automobilį į autoservisą ir aiškintumei meistrui, kaip jį pataisyti, nors nieko apie tai neišmanai.
Ir mano darbe tai pasitaiko, tiesa, labai retai. Dažniausiai visi kreipiasi kaip į profesionalą ir pasitiki mano rekomendacijomis.
Verslą pradėjo iš asmeninių santaupų
– Ar keičiasi asmeninių švenčių pobūdis?
– Didžioji dalis mano klientų – įmonės, tik apie 30 proc. – individualūs užsakymai. Tai vestuvės, vaikų gimtadieniai – jautrios asmeninės šventės.
Šioje srityje niekas nesikeičia, kaip buvo anksčiau, taip ir dabar – nuotakos visada labai nervinasi, jautriai į viską reaguoja, kaip ir mamos jaudinasi dėl vaikų šventės.
– Su kokiais finansais pradėjote savo verslą?
– Viskas priklauso nuo verslo pobūdžio ir apimties. Jei nori tik kepti tortus, gali nuomotis nedidelę virtuvėlę, tereikia investuoti į orkaitę, mikserį ir produktus. Jei nori kepti picas – reikia krosnies, kuri kainuos daugiau.
Mes verslą pradėjome iš asmeninių santaupų ir plėtojome veiklą pamažu – tai, ką uždirbdavome, investavome, vystėmės be didelių finansinių rizikų. Šiuo metu priklausome „Swedbank“ bendruomenei „Stiprūs kartu“.
– Jums gerai sekasi, ar numatote tęsti darbus?
– Karantinas veiklą buvo pristabdęs, tačiau dabar viskas atsigauna, gyvenimas grįžta į normalias vėžes ir tempą.
Įmonės vėl pradeda dirbti kontaktiniu būdu, žmonės rengia asmenines šventes.
Planuojame toliau tęsti darbus, nes turime sutarčių su Europos Sąjungos, valstybinėmis, savivaldybių įmonėmis, esame laimėję ne vieną konkursą ir turime įsipareigojimų savo klientams.
