E.Šiškauskienė sako, kad restoranų ir viešbučių sektoriuose mokėti subsidiją tik darbuotojams, kurie buvo prastovose, yra neteisinga.
„Yra didelė natūrali darbuotojų kaita – Petras atleidžiamas, tačiau priimamas Jonas, o darbdavys neturi įrankių, kaip teisiškai sulaikyti Petrą, kad neišeitų iš darbo“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė ji.
Pasak E.Šiškauskienės, teisininkų manymu, toks rėmimas įmanomas.
„Belgija išskyrė Briuselio viešbučius, Estija – Talino senamiestį“,– pridūrė ji.
Kelionių organizatorės „Estravel“ vadovės Žydrės Gavelienės teigimu, žmonės išeina iš įmonių: „Todėl įmonėms reikia padėti išlaikyti darbo vietas.“
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas Zigmantas Dargevičius apgailestavo, kad valstybė nenumato jokios paramos labiausiai nukentėjusiems verslams, kurie priima naujus darbuotojus.
Lietuvos kelionių verslo asociacijos vadovas Udrius Armalis piktinosi, kad turizmo sektorius neteko 70 proc. pajamų, bet parama jam yra tokia pati, kaip ir mažmeninei prekybai, kurios pajamos pernai paaugo 4 proc.
E.Šiškauskienė taip pat kelia klausimą dėl viešbučių paskolų, paimtų iki 2020 metų, atidėjimų. Ji tikina, kad pokalbis su komercinių bankų asociacija naudos nedavė.
„Verslai uždaryti jau antri metai, nėra iš ko mokėti paskolų“, – kalbėjo ji.
Asociacija siūlo papildomas subsidijas mokėti tik tiems darbdaviams, kurie įtraukti į nukentėjusiųjų įmonių sąrašą, o jų apyvarta krito daugiau nei 30 proc. Jos būtų mokamos nuo 6 iki 12 mėnesių, priklausomai nuo apyvartos kritimo: jei ji krito daugiau nei 30 proc. – 6 mėnesius, daugiau nei 50 proc. – 9, o daugiau nei 70 proc. – 12 mėnesių.
Subsidijos dydis vienai darbo vietai būtų 100 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalios algos, kuri dabar siekia 642 eurus.
