Ryšių su visuomene ekspertai pastebi, kad politikai neretai iš anksto žino, kur ir kiek straipsnių turi pasirodyti bei kokias žiniasklaidos priemones pamaloninti tiesioginiu finansavimu. Su valstybiniais užsakymais sąmoningai nedirbantys viešųjų ryšių specialistai tvirtina, kad verslas kur kas labiau orientuotas į rezultatus, tuo tarpu politikai nesibodi valstybės lėšas švaistyti asmeninei reklamai.
„Situacija iš tiesų yra sudėtinga. Komunikacijos ir viešųjų ryšių paslaugos yra labai glaudžiai susijusios su bendra šalies ekonomine padėtimi. Kaip vieni iš šio verslo lyderių, rinkos augimą tikrai pagausime“, – „15min“ sakė bendrovės „Viešųjų ryšių partneriai“ vykdomasis direktorius Mindaugas Ardišauskas.
Tačiau kol kas pagauti augimo bangos nesiseka. „15min“ duomenimis, „Viešųjų ryšių partnerių“ skola už patalpų nuomą siekia 200 tūkst. litų. Panašių problemų prieš keletą mėnesių patyrė kitas viešųjų ryšių banginis – bendrovė „Publicum“.
Jos vadovo Ričardo Jarmalavičiaus teigimu, euro įvedimas ir renovacija šiuo metu yra daugelio rinkos dalyvių akiratyje: „Tai ne tik pinigų, bet ir profesinių ambicijų klausimas.“
R.Jarmalavičiaus nuomone, tai, jog valstybės užsakymai agentūroms yra svarbūs, rodo aktyvus jų dalyvavimas net ir palyginti nedidelės vertės konkursuose. Agentūros ne tik varžosi konkursuose, bet ir skundžia laimėtojus teismams. Dėl to konkursai dažnai įstringa.
„Lietuvoje yra susiklosčiusi labai keista situacija. Mūsų agentūra priklauso tarptautiniam tinklui, kuris visose ES valstybėse turi savo padalinių, todėl galime lyginti. Esame viena iš nedaugelio valstybių, kurioje labai daug komunikacijai skiriamų pinigų į rinką keliauja per biudžetą, o tai reiškia, per politikus, – „15min“ teigė Ryšių su visuomene asociacijos tarybos pirmininkas, bendrovės „PR Service/Edelman Affiliate“ vadovas Linas Kontrimas. – Tarpusavyje šnekamės, kad kartais viešųjų pinigų kiekis rinkoje svyruoja nuo 40 iki 60 proc. Tai didžiuliai užsakymai.“
