Viliotinių šou aplink Šiaulių oro uostą

Inžinerinių komunikacijų atnaujinimo projekto paraiškoje nurodyta projekto vertė: 4 798 172,84 Eur. Dėl teisės į verslą ŠOU teritorijoje iš viso konkuravo 10 įmonių.

Derybos vyko kelis metus. Galimi investuotojai 2016 m. buvo paremti 1,5 mln. Eur iš ES programos „Regio Invest LT+“. Dabar Šiaulių miesto valdžia laukia susitarimo pasirašymo ir vietos žiniasklaidoje skelbia netrukus pajudėsiant civilinio oro uosto gaivinimą.

Tačiau mūsų atliktas tyrimas rodo, kad šviesa tunelio pabaigoje gali būti blausi dėl kelių priežasčių. Pirmoji – abejotinos estiškosios „Completec OÜ“, kuriai vadovauja Dmitrijus Čeliadinas ir jos antrinės įmonės Lietuvoje UAB „Termicom“ (vadovas – Povilas Padaiga) finansinis pajėgumas.

Žada investuoti milijonus, bet iš ko?

„Jaučiame, kad tiek Šiaulių politikai, tiek miestas laukia mūsų, – UAB „Termicom“ direktorių P.Padaigą citavo Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainė. – O iš savo pusės galime patvirtinti, kad įsipareigojame minimalią 10 mln. eurų investiciją, bus sukurta mažiausiai 70 darbo vietų, kurioms garantuosime vidutinį 2200 eurų mėnesinį atlyginimą iki mokesčių. Jei investicija pasiteisins ir verslas įsibėgės, yra numatoma plėtra. Didinsime investicijas ir darbo vietų skaičių, o veiklą užtikrinsime mažiausiai penkerius metus.“

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos nuotr./UAB „Termicom“ direktorius Povilas Padaiga

Naujienų agentūros BNS išplatintame pranešime teigta, kad UAB „Termicom“ investicijas į ŠOU žada finansuoti kontroliuojanti įmonė „Completec OÜ“. Vis dėlto, kaip rodo „Completec OÜ“, kurios pagrindinis verslas yra daniškų optinių jutiklių importas ir pardavimas Rusijoje, Baltarusijoje ir Baltijos šalyse, 2017 m. finansinės veiklos rezultatai, bendrovė per metus sugebėjo sukrapštyti tik 1 017 200 Eur apyvartą ir nurodė neturinti nė vieno apdrausto darbuotojo.

Lietuviška investuotojų įmonė Registrų centrui dar nepateikė savo 2017 m. veiklos ataskaitos, o 2016-ųjų dokumente taip pat nenurodė įspūdingų rezultatų, nors ir deklaravo teigiamą turimo turto ir įsipareigojimų santykį – 836 164 Eur.

Mes paklausėme Šiaulių mero Artūro Visocko, ar tokie būsimųjų partnerių ŠOU verslo ir finansų rodikliai neverčia nerimauti savivaldybės. Jis raštu atsakė: „Manau, jog į Jūsų klausimus atsakys tarpusavio sutartis, kurią gegužę tvirtins Taryba. Bent kuriuo atveju savivaldybė investuoja į savo turtą, kuris bus naudingas bent kuriam investuotojui.“

Alvydo Januševičiaus nuotr/Šiaulių oro uostas

UAB „Termicom“ atstovai, taip pat direktorius P.Padaiga neatsakė į mūsų klausimus, tarp kurių buvo klausimas apie būsimas projekto finansavimo formas – paskolas, obligacijas, partnerių lėšas. Klausimai buvo išsiųsti įmonei patogia forma (ji suformuota UAB „Termicom“ interneto svetainėje) el. paštu.

Valdininkams lėšų pagrindimo užteko

Olegas Volkovas, „Investuok Lietuvoje“ (IL) atstovas, informavo, kad IL konsultuoja Lietuvos oro uostus dėl investicinės aplinkos gerinimo, siekiant pritraukti užsienio investuotojus į orlaivių aptarnavimo veiklą, taip pat – ir Šiaulių oro uostą dėl sklypų ir aerodromo infrastruktūros sukūrimo.

Šiaulių savivaldybei buvo patariama dėl mokymo programų, susijusių su orlaivių remonto industrija. „Tačiau IL dirba su užsienio kapitalo įmonėmis, o UAB „Termicom“ yra lietuviško kapitalo įmonė (UAB „Termicom“ savininkė yra estiška „Completec OÜ“). Su ja (UAB „Termicom“ – aut. past.) nedirbame dėl mūsų veiklos pobūdžio, kuris yra užsienio investuotojų pritraukimas“, – tvirtino O.Volkovas.

Ūkio ministerijos viešųjų ryšių skyriaus atstovė patikino, kad ministerija, o tiksliau Lietuvos verslo plėtros agentūra (LVPA) turi informacijos apie tai, kaip investuotojai ketina finansuoti projektą ŠOU.

„Kaip informavo LVPA, UAB „Termicom“ paraiškos teikimo metu buvo veikianti įmonė ir su paraiška pateiktame verslo plane numatė pradėti vykdyti naują veiklą, – el. paštu atsiųstame atsakyme rašo Aušra Ramoškaitė, Ūkio ministerijos viešųjų ryšių ir protokolo vadovė. – UAB „Termicom“, pagrįsdama finansavimo šaltinius projekto įgyvendinimo užtikrinimui, pateikė savo įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2016 m., banko paskolos sutartį bei susijusių įmonių finansinių atskaitomybių už 2016 m. faktiniais duomenimis pagrįstas paskolų sutartis su 3 įmonėmis.“

Tačiau ministerijos atstovė nenurodė, kokios tai įmonės.

A.Ramoškaitė patikino, esą LVPA nuolat prižiūri projekto įgyvendinimą ir stebi veiklų vykdymą ir finansavimo užtikrinimą.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Šiaulių oro uostas

Nacionalinio saugumo reikalavimus atitinka?

Dar vienas argumentas, kurį pateikia Ūkio ministerija: „Iki sutarties pasirašymo (2017-10-11) UAB „Termicom“ pateikė Lietuvos Respublikos vyriausybės kanceliarijos raštą „Dėl potencialaus dalyvio nacionalinio saugumo interesams įvertinimo“ ir Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/12cade101e1d11e88e8fef3b3f51dc2f) išvadą, kurioje nurodyta, kad UAB „Termicom“, siekianti vykdyti veiklą Šiaulių oro uosto ir Kauno tarptautinio oro uosto teritorijose, t.y. vykdyti veiklą į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių apsaugos zoną patenkančioje teritorijoje, atitinka nacionalinio saugumo interesus“.

Kitaip tariant, Lietuvos valdžios institucijos ir Šiaulių valdžia siekia parodyti, kad „šį kartą viskas kitaip“, prisimindamos 2015 m. atvejį, kai į ŠOU nebuvo įleista verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojama grupė „Avia Solutions group“, turėjusi panašų verslo projektą.

Kaip tada rašė BNS, tokį sprendimą Šiaulių vadovai priėmė, gavę pažymą iš Valstybės saugumo departamento (VSD). Nustatyta, kad „Avia Solutions group“ (ASG) valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis bendradarbiauja su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimais verslininkais, kuriems taikomos Vakarų sankcijos. Prieš mėnesį rašėme, kad ASG Lietuvos specialiųjų tarnybų iniciatyva buvo pašalinta iš NATO tiekėjų sąrašo. Nors vėliau dėl to teisėsi su Ūkio ministerija, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas ASG paliko už „NATO įrangos, paslaugų, darbų tiekėjų“ gretų.

„Completec OÜ“, kuriai vadovauja Dmitrijus Čeliadinas, ir jos antrinės įmonės Lietuvoje UAB „Termicom“ (vadovas – Povilas Padaiga) verslo ryšių schema

Vienas G. Žiemelio verslo grupę kontroliuojančios įmonės ŽIA Valda akcininkas trumpąja žinute (SMS) mums kategoriškai paneigė, kad naujieji investuotojai į ŠOU yra kaip nors susiję su ASG grupe.

„Jie (UAB „Termicom“) laimėjo žemės nuomos aukcioną. Oro uostas yra strateginių įmonių sąraše. Vadinasi, juos tikrina. Be to, kiek suprantu, gavo paramą iš Ūkio ministerijos“, – raštu pridūrė Šiaulių meras A.Visockas.

Į klausimą apie „Completec OÜ“ ir UAB „Termicom“ patikimumą iš Valstybės saugumo departamento Strateginės komunikacijos padalinio gavome tokį Aurelijos Katkuvienės pasirašytą atsakymą: „Labai gaila, tačiau tokio pobūdžio informacijos teikti jums negalime. Remiantis žvalgybos įstatymu, žvalgybos informacija teikiama tik žvalgybos įstatyme baigtiniame sąraše esantiems subjektams. Investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimus atlieka sudaryta spec. komisija, o sprendimus priima vyriausybė“.

Alvydo Januševičiaus nuotr./Šiaulių oro uostas

Lėktuvai iš Rusijos

Nepaisant kuklių pretendento į ŠOU investuotojus pagrindinio verslo veiklos rezultatų, 2016 m. gruodžio 30 d. „Completec OÜ“ investavo į aviacijos verslą, įsigijusi lietuvišką įmonę UAB „Oro taksi“. Pakeitus pirkinio pavadinimą bendrovė pavadinta UAB „GetJet Airlines“ (GJA).

Oficiali GJA svetainė tvirtina, esą bendrovės orlaivių parkas – du „Airbus“ ir penki „Boeing“ civiliniai laineriai, kurių registracijos numeriai LY-MGC ir LY-PGC, anksčiau eksploatuoti dabar jau bankrutavusios Rusijos oro linijų bendrovės „Transaero“. Šie du lėktuvai nuosavybės teise priklauso Rusijos valstybinei kompanijai „GTLK“ (rus. Gosudarstvennaja transportnaja lizingovaja kompanija), kurios 100 proc. akcijų yra Rusijos transporto ministerijos nuosavybė.

Dar vieną šios lizingo bendrovės lėktuvą (reg. nr. LY-SPC) anksčiau eksploatavo kitas lietuviško kapitalo vežėjas „Small Planet Airlines“ (SPA). „Transaero“ – sena G.Žiemeliui priklausančios įmonių grupės ASG partnerė, o SPA – buvusi antrinė ASG įmonė. Įdomu tai, kad du GJA oro laivynui priklausančius lainerius, kurių registracijos numeriai LY-GGC ir LY-SPC, dabar eksploatuoja kita lietuviška oro transporto įmonė – UAB “GrandCru Airlines” (GCA).

GCA yra šimtaprocentinė Kipro kompanijos „Brenalan Investments Ltd.“ nuosavybė.

„Elteza“ reinkarnacija

Nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. lapkričio UAB „Termicom“ vadinosi „Elteza“ ir turėjo sąsajų su bendravarde kompanija Rusijoje. Estiškosios „Completec OÜ“ savininkas D.Čeliadinas Lietuvoje registravo „Elteza“ europietišką interneto domeną elteza.eu, kuris jam priklausė bent iki 2017 m. rudens.

„Elteza“ domenas

50 proc. ir viena rusiškosios „Elteza“ akcija priklauso bendrovei „Rusijos geležinkeliai“ (rus. RŽD). Likusios – Kanadoje registruotai kontroliuojančiai įmonei (holdingui) „Bombardier“.

Rusijos „Elteza“ – stambi geležinkelyje naudojamų signalizacijos sistemų gamintoja, platinanti produkciją Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse ir Baltijos valstybėse. 2017 m. vienam laisvesnių Rusijos laikraščių – „Novaja gazeta“ – paskelbus straipsnių apie neskaidrius įmonės sandorius, Švedijos teisėsauga pradėjo antikorupcinį tyrimą prieš „Bombardier“ antrinę įmonę šioje šalyje.

Vėliau RŽD ir „Bombardier“ buvo priverstos pakeisti įdiegtą pasenusią signalinę įrangą Azerbaidžano geležinkeliuose ir ją pakeisti švediška sistema „Ebilock – 950“. Švedijos policija tvirtina, esą „Bombardier“ tiesiogiai prisidėjo sudarant įrangos pirkimo konkurso technines sąlygas.

„Novaja gazeta“ skelbia, esą „Bombardier“ mainais į partnerystę su RŽD ir lengvesnę prieigą prie Rusijos viešųjų pirkimų spaudė Kanados vyriausybę, kad į asmenų, kuriems taikomos šios šalies sankcijos, nebūtų įtrauktas vienu labiausiai korumpuotų Rusijos veikėjų laikomas buvęs RŽD vadovas Vladimiras Jakuninas.

D.Čeliadinui, kurio „Completec OÜ“ siekia įsitvirtinti ŠOU, kita priklausanti Lietuvoje įregistruota įmonė „SCB-EU“ laimėjo valstybinės AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) skelbtą signalinės įrangos konkursą ir pardavė „Ebilock-950“ sistemų už 895 360 eurų.

Su Rusijos geležinkelių bendrove yra susijusi dar viena Lietuvoje registruota įmonė – UAB NRG-MC. Tačiau jos vadovas Ugnius Balinskas, gavęs mūsų klausimus per WhatsApp žinučių siuntimo sistemą, iškart blokavo prieigą prie savo paskyros.