Šią savaitę turėjusios prasidėti bylos liudytojų apklausos paskutinę minutę „Veolia“ prašymu buvo atidėtos iki 2022 metų balandžio, BNS pranešė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
„Mūsų tikslas, kad ši byla būtų išspręsta kuo greičiau ir posėdžio atidėjimas dėl „Veolia“ kaltės mus labai nuvilia. Nepaisant visko, mes toliau sieksime teisingumo ir reikalausime, kad tai, ką „Veolia“ neteisėtai Vilniui ir vilniečiams padarė, būtų atlyginta“, – BNS sakė V.Benkunskas.
Vilniaus šilumos tinklų generalinis direktorius Gerimantas Bakanas sako, jog prašymą atidėti klausymus „Veolia“ pateikė posėdžio išvakarėse, vėlų praėjusio sekmadienio vakarą, motyvuodama tuo, kad nebeturi ją turėjusių ginti advokatų iš kompanijos „Sidley Austin LLP“.
„Posėdžio atidėjimo keliems mėnesiais mes tikrai nepageidavome, kita vertus, toks pokytis mums yra blaškymosi ar net panikos „Veolia“ stovykloje ženklas. Paskutinės minutės drama ir karštligiškas bandymas išvengti bylos nagrinėjimo posėdyje rodo, kad „Veolia“ nepasitiki savo pačių pozicija byloje“, – komentare BNS sakė G.Bakanas.
Pasak jo, buvo tikėtasi, kad liudytojų apklausos bus baigtos per rugpjūtį–rugsėjį ir arbitrų sprendimas bus paskelbtas kitų metų viduryje, tačiau dabar procesas atidedamas maždaug pusantrų metų.
Pagrindiniai arbitražo klausymai turėjo vykti rugpjūčio 17 – rugsėjo 4 dienomis.
V.Benkunskas anksčiau yra sakęs, kad sutartis su „Veolia“ (tuomet „Dalkia“) buvo pasirašyta siekiant tenkinti verslo interesus, be to, ji turėjo korupcijos elementų. Jo teigimu, „Veolia“ kontroliuota įmonė „Vilniaus energija“ per šilumos ūkio valdymo laikotarpį nevykdė savo pažadų investuoti į jo atnaujinimą.
Savivaldybė ir VŠT arbitražui pareiškė 13 reikalavimų, pagrindiniai jų – manipuliavimas šildymo tarifais, dėl ko vartotojai 2011–2016 metais permokėjo apie 31,8 mln. eurų, įsipareigojimų investuoti nevykdymas, brangių žaliavų, paslaugų ir įrangos pirkimas iš susijusių įmonių, įsipareigojimų modernizuoti 3-iąją Vilniaus termofikacinę elektrinę nevykdymas, neteisėtas subsidijų – iš apyvartinių taršos leidimų pardavimo gautų pajamų – pasisavinimas.
Stokholmo arbitražui pateiktame priešieškinyje „Veolia“ teigia, kad žalą dėl neteisėtų valdžios veiksmų patyrė būtent ji ir savo ruožtu reikalauja atlyginti 22 mln. eurų.
„Veolia“ investicijos Lietuvoje sulaukė itin prieštaringų vertinimų – ją lydėjo abipusiai kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, neskaidrios politinės įtakos.
2017 metais Vilniaus valdantieji sakė, kad jų pirmtakai, vadovaujami mero Artūro Zuoko, suklydo, kai įsileido privatų valdytoją ir neužtikrino jo kontrolės. 2000-2007 metais ir 2011-2015 metais Vilniaus meru buvęs A. Zuokas priekaištus ne kartą atmetė – jis susitarimą vadino „geriausia viešosios ir privačios partnerystės sutartimi ne tik Lietuvoje, bet ir Vidurio bei Rytų Europoje“.
2016 metų pradžioje „Veolia“ pateikė ieškinį Lietuvos valstybei Vašingtono arbitraže reikalaudama atlyginti apie 79 mln. eurų žalą dėl, jos teigimu, nesąžiningo valstybės elgesio ir investicijų Lietuvoje nusavinimo. Tikimasi, kad arbitražo sprendimas bus paskelbtas vėliau nei 2022 metų pavasarį, kaip tikėtasi anksčiau.
Lietuvos valstybė, savo ruožtu reikalaujanti iš „Veolia“ daugiau nei 240 mln. eurų kompensacijos už jos padarytą žalą valstybei ir vartotojams ir 2017 metais pateikusi priešieškinį arbitražui, pernai jį atsiėmė ir nutarė toliau bylinėtis šalies teismuose.
Pasibaigus 15 metų sutarčiai, Vilniaus šilumos tinklai visą turtą iš „Vilniaus energijos“ perėmė 2017 metų kovo 31-ąją.
