Neįprastu darbo skelbimu, rastu viename iš darbo paieškos skelbimų portalų, šeštadienį pasidalijo 15min skaitytoja.
Prancūziškos kavinės-kepyklėlės „Boulangerie“, kurią valdo įmonė „Charpentier ir Ko“, darbo skelbime rašoma, kad kruasanų skanautojo darbo pobūdis: „mėgautis geriausiais Lietuvoje kruasanais ir gerti tobulai paruoštą garuojančią kavą“.
Prie reikalavimų nurodoma, kad reikia būti paslaugiam – pavyzdžiui, atidaryti ir palaikyti duris senjorams, neįgaliesiems, nėščioms ir tėvams su vaikais. Taip pat į šias pareigas ieškoma reprezentatyvaus ir komunikabilaus žmogaus, kuris „papasakotų aplinkiniams apie tai, ką jauti valgant tobulus kruasanus“.
Tačiau skelbime nurodyta darbo trukmė atrodytų pernelyg ilga vien tik valgyti kruasanus. Darbo laikas darbo dienomis – nuo 6:30 iki 19 valandos, šeštadieniais – nuo 7:30 iki 17 valandos, sekmadieniais – nuo 7:30 iki 15 valandos.
Kruasanų skanautojui siūlomas 1555 eurų atlyginimas per mėnesį „ant popieriaus“ – „į rankas“ jis siektų apie 1027 eurus.
Skamba per gerai, kad būtų tiesa, tad, koks darbas iš tiesų slypi po tokiu aprašymu 15min pasiteiravo „Boulangerie“ kepyklėlės direktoriaus Emilio Sinkevičiaus. Kaip paaiškėjo, vien valgyti kruasanus ir gerti kavą išties nepakaks.
Kepyklėlės vadovas 15min teigė iešantis komandos nario, kuris būtų ir salės darbuotoju, ir edukuotų klientus apie tai, kas yra rankų darbo kruasanas.
„Ieškome žmogaus, kuris bendrautų su klientais, jei reikia, padėtų tiek klientams, tiek baristai, pavyzdžiui, nuneštų indus. Tuo pačiu, kuris pakalbintų klientus, papasakotų kruasano istoriją. Mūsų kultūra po sovietmečio dar jauna ir neskiriama, kur rankomis gamintas kruasanas, o kur „Lidl“ ar „Maxima“ kruasanas, todėl norisi tą švietimo punktą atlikti“, – teigė E.Sinkevičius.
Jis viliasi, kad naujas darbuotojas reprezentuos įmonę ir taps kruasanų specialistu – jis esą pirmiausia rytais paragautų tą dieną iškeptų kruasanų ir įvertintų, „ar jis tobulai iškeptas, ar turi trūkumų“.
Kepyklėlės vadovas teigė, kad susidomėjimas skelbimu didelis. Bet gal žmonės galvoja, kad visą dieną galės valgys kruasanus?
„Jeigu nori ir gali valgyti – prašome, mes neribojame. Mūsų visi darbuotojai gali valgyti bandelių tiek, kiek nori“, – šypteli vadovas.
Jis priduria, kad ir klientams pasakoti apie kruasanus yra ką. „Boulangerie“ kartu su gastronominio paveldo tyrinėtoju prof. Rimvydu Laužiku prieš metus gilinosi į kruasano gimimo istoriją, kurioje rado ir lietuvybės taškų. Kruasano ištakos atveda iki Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono III Sobieskio.
Pasak prof. R.Laužiko, į mūsų kraštus ragelio formos mielinės bandelės pateko tiesiai iš Vienos, ne per Paryžių: „Legenda pasakoja, jog ragelį sugalvojęs toks kepėjas Jurgis Pranciškus Kulczyckis, kuris pasižymėjo 1683 m. gindamas Vienos miestą nuo jį apsiautusių Osmanų imperijos karių. Kulczyckiui buvo suteikta privilegija paruošti pusryčius mūšio nugalėtojui Jonui III Sobieskiui. Jis iškepė pusmėnulio formos bandelę – esą suvalgant pusmėnulį, svarbiausią musulmonų simbolį, prisimenama ši pergalė. Tačiau istorija rodo, kad tokios formos kepiniai iš mielinės tešlos buvo gaminami ir anksčiau“.
