Apie tai, kad valstybinių institucijų akiratyje atsidūrė Vilniaus LEZ klausimas, užpraeitą savaitę kalbėdama Švedijos pramonės ir amatų rūmuose vykusiame renginyje patvirtino ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Tikiu, kad Vilniaus regionas privalo turėti LEZ. Mes tuo domimės. Zona nebūtinai turi būti Vilniaus savivaldybėje, nes tai ir taip patraukli vieta, bet, pavyzdžiui, kažkur šalia ar panašiai. Yra investuotojų, kurie svarsto Lietuvą kaip vietą, kurioje norėtų investuoti, bet kai jie suvokia, kad negalės investuoti prie Vilniaus, nes mes jiems pasiūlome kitas vietas, jie pasirenka kitą šalį“, – auditorijai kalbėjo ministrė.
Ši vizija neapsiriboja tik kalbomis – dar vasarą agentūra „Investuok Lietuvoje“ paskelbė ir užbaigė viešąjį galimybių studijos dėl Vilniaus regiono pramoninių teritorijų pirkimą. Joje, be kitų aspektų, numatyta atrinkti teritorijas Vilniaus regione, kurios būtų tinkamiausios LEZ arba pramonės parkų (PP) steigimui.
Šiuo metu Lietuvoje yra septynios LEZ – Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Kėdainiuose ir Naujojoje Akmenėje. Pastarosios penkios įkurtos 2014 m.
Iki šiol LEZ būdavo sąmoningai steigiamos toliau nuo investicijas gerokai lengviau pritraukiančios sostinės, norint daugiau dėmesio skirti kitiems Lietuvos regionams. Tad galimybė įkurti LEZ šalia Vilniaus pasitinkama dviprasmiškai – ir kaip šansas atsivilioti daugiau didesnių investuotojų į Lietuvą, ir kaip konkurentas iki šiol neblogai atrodžiusioms regionų LEZ.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija konkrečios vietos dar nenumatė
Šiais metais Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kartu su agentūra „Investuok Lietuvoje“, turi parengti ir Vyriausybei pristatyti pramonės parkų ir LEZ plėtros planą iki 2030 m. Pasak ministerijos atstovų, toks planas jau yra paruoštas ir jį ketinama viešai pristatyti dar šį mėnesį.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jovita Neliupšienė kalbėdama su 15min teigė, kad, išskyrus potencialią Vilniaus regionui skirtą LEZ, būsimąjame plane naujų zonų nebus. Vietoj to savivaldybėms siūloma daugiau dėmesio skirti industrinių parkų stiprinimui.
Industriniai parkai, kaip ir LEZ, siūlo investuotojams paruoštą infrastruktūrą, tačiau skirtingai nei LEZ, neturi įstatymu numatytų investicinių lengvatų.
J.Neliupšienė pabrėžė, kad nauja planuojama LEZ nebūtų tiesiogiai priskirta Vilniaus miestui. Tokiam dariniui reikėtų daugiau ploto, todėl jis galėtų būti kol kas neįvardintoje vietoje „Vilniaus regione“.
„Tai yra platesnė teritorija nei miestas. Kitas dalykas – išvystymas Vilniaus regione yra, kaip žinote, skirtingas, nėra visiškai tolygus. Nematau prieštaros, tarp regionų vystymo politikos, pramonės arba investicijų pritraukimo politikos", – komentavo ji.
„Turime nusistatę kriterijus, iš esamos patirties ir iš to, kokius poreikius girdime iš potencialių investuotojų, tai tikrai negalime kol kas kalbėti apie konkrečias teritorijas“, – pridūrė viceministrė.
Investicijų ekspertai: vertinimas priklausytų nuo vietos
Vis dėlto šalia sostinės įkurtas LEZ kai kam gali pasirodyti kaip svetimkūnis ligšiolinėje kelių dešimtmečių investicijų skatinimo politikoje.
Septynias šalies LEZ vienijančios Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos (LAFEZ) prezidentas Giedrius Valuckas priminė, kad LEZ buvo skirtos regionų gaivinimui. „LEZ, kaip projektas, turbūt turi skatinti regionų vystymą. LEZ ir jų klientai yra daugiausia gamybinės įmonės, o Vilnius, matome tokią tendenciją, tampa, sakykime, fintech sostine, tuo tarpu gamybiniai ir logistiniai projektai skatinami ateiti į regionus“, – 15min kalbėjo jis.
Pašnekovas teigė didelių naujienų apie Vilniaus regiono LEZ iki šiol negirdėjęs.
Lietuvos regionuose LEZ įkurtos siekiant skatinti investicijas tiek tarp vietos, tiek tarp užsienio įmonių.
Jose investuojančioms įmonėms siūlomos nuolaidos – pirmus 10 metų taikoma 100 proc. nuolaida galiojančiam pelno mokesčio tarifui, kitus 6 metus – 50 proc. nuolaida. Taip pat įmonės gali pasinaudoti ir 0 proc. nekilnojamo turto mokesčių lengvata.
Lietuviškos įmonės nemoka ir dividendų mokesčio, kurį įprastai turėtų mokėti.
Septyniose šalies LEZ veikia beveik 100 investuotojų.
Dėka LEZ nuolaidų ir investicijas pritraukiančių institucijų pastangų, Kauno LEZ įsikūrė tokios tarptautinės įmonės kaip „Continental“, „Hella“, „Hollister“. Štai „Continental“ investicijos, įgyvendinus antrąjį plėtros etapą, Kauno LEZ sieks apie 185 mln. eurų. Tiesa, pašlijus Lietuvos santykiams su Kinija pasigirdo kalbos, kad „Continental“, taip pat sulaukęs Kinijos spaudimo, gali nuspręsti stabdyti investicijas Lietuvoje.
Danų kapitalo langų gamintojai „Dovista“ Marijampolės LEZ pirmajame etape investavo 45 mln. eurų, o per dešimtmetį iš viso įsipareigojo skirti 100 mln. eurų. Akmenės LEZ gaus didelę vietinę injekciją – Vakarų medienos grupės (VMG) atstovai čia žada net 0,5 mlrd. eurų investicijas.
LAFEZ duomenimis, septyniose šalies ekonominėse zonose jau sukurta 9 tūkst. darbo vietų, investuota 1,63 mlrd. eurų. Šiose zonose esančios įmonės eksportuoja produkcijos už 1,8 mlrd. eurų. Nuo darbo užmokesčio sumokama 61 mln. eurų mokesčių per metus.
„Mums, kaip LEZ operatoriams, rūpi, kad investicijos būtų skatinamos į regionus. Jų atsiradimo priežastis buvo nukreipta į regionų skatinimą“, – kartojo G.Valuckas.
Asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė 15min taip pat teigė nieko konkretaus apie Vilniaus LEZ kol kas nežinanti. Ji sakė ilgą laiką apskritai skeptiškai žiūrėjusi į LEZ kaip priemonę ir kaip alternatyvą siūlo investicines lengvatas pritaikyti visoje Lietuvoje.
Tiesa, skepticizmą kiek sumažinę sėkmingi pavydžiai.
„Pasižiūrėjus į Klaipėdos ir Kauno LEZ sėkmę nėra taip jau blogai su tais LEZ. Vilnius šiaip ar taip yra traukos centras, jam net ir be LEZ investicijas pritraukti yra lengva, ypač didelės pridėtinės vertės, kur galbūt nereikia net LEZ teritorijos. Mieste pakankamai biurų ir jie vis dar statomi“, – sakė R.Skyrienė.
Praktiką savotiškai apsunkinti investuotojų pritraukimą į Vilnių, pirmenybę suteikiant regionams, atkartoja ir 2020 m. priimtas „žaliojo koridoriaus“ paketas. Tai lengvatų rinkinys stambiems investiciniams projektams bet kurioje šalies vietoje, iš dalies atkartojantis R.Skyrienės siūlymą visą Lietuvą paversti viena didele LEZ.
Pagal naująją tvarką stambiems apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo interneto serverių paslaugų (prieglobos) projektams, kurių kiekvieno investicijų į ilgalaikį kapitalą vertė bus ne mažesnė nei 20 mln. eurų ir kurie sukurs ne mažiau kaip 150 naujų darbo vietų iki 20 metų laikotarpiui, bus taikomas 0 proc. pelno mokestis. Tai galioja visoms savivaldybėms, išskyrus Vilnių – sostinėje šią nuolaidą gauti norintiems investuotojams reikėtų pasistengti labiau ir skirti 30 mln. eurų bei sukurti 200 darbo vietų.
Komentuodama potencialų Vilniaus LEZ įkūrimą, „Investors’ Forum“ vadovė teigė, kad vertinimas priklausytų nuo to, kur tiksliai tokia LEZ būtų įkurta.
„Sunku pasakyti, kaip tai atrodys. Vilnius tikrai pritraukia [investicijų], bet jeigu kalbame apie Vilniaus regioną, jis galbūt nėra labiausiai išvystytas. Labai nesukritikuočiau. Vilniaus rajone turint patrauklią vietą investicijoms, darbą gaus ne tik Vilniaus, bet ir aplinkinių rajono darbuotojai ir apsimokės visiems“, – kalbėjo ji.
Pats Vilniaus regionas, priklausomai nuo jo traktavimo, pasižymi įvairiais rodikliais. Pavyzdžiui, jei matuotume tiesioginėmis užsienio investicijomis vienam gyventojui, Vilniaus apskritis ženkliai lenkia kitas šalies apskritis.
Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. vienam Vilniaus apskrities gyventojui teko 21 830 eurų investicijų – kone tiek pat, kiek likusiose apskrityse kartu sudėjus. Antroje vietoje esanti Klaipėdos apskritis pasižymėjo 5134 eurų rodikliu.
Kita vertus, akivaizdu, kad dauguma šių investicijų suplaukia į sostinę ir ją supančią rajono savivaldybę.
Žvelgiant į toliau nuo Vilniaus nutolusias apskrities savivaldybes galima pamatyti ir kardinaliai priešingus vaizdus. Štai vos 50 km nuo sostinės nutolusi Šalčininkų savivaldybė pripažįstama kaip viena skurdžiausių šalyje.
Šiame rajone gyvena 36,3 proc. gyventojų, kurių pajamos nesiekia 60 proc. vidutinių šalies pajamų. Blogesnius rodiklius demonstruoja tik Lazdijų ir Biržų savivaldybės.
G.Valuckas į Vilniaus LEZ situaciją žvelgia panašiai kaip R.Skyrienė. Jis teigė, kad kol konkrečių detalių apie tokį planą nėra paviešinta, nenorintis daug spekuliuoti, tačiau LEZ pačiame Vilniuje iškristų iš bendro konteksto.
„Nežinau, apie kokią teritoriją kalbama – jeigu kalba tikrai eitų apie regioną, kur nejaučiama Vilniaus įtaka, tai būtų normalus projektas. Bet pačiame Vilniuje daryti LEZ yra nesąmonė, kadangi turėtų būti atsižvelgta į regionų skatinimo politiką“, – kalbėjo G.Valuckas.
Beveik identiškai šią situaciją komentavo ir su15min kalbėjęs vieną šalies LEZ administruojančios įmonės vadovas, nenorėjęs būti cituojamas.
Vilniaus meras: turime du plotus, kuriuose galėtų būti įkurta LEZ
Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar nežino, kur tokia LEZ galėtų būti įkurta, sostinės savivaldybė jau turi pora variantų. Abu jie – visiškai šalia Vilniaus.
Vilniaus LEZ sumanymas nėra naujas – apie tokius planus kalbėta dar 90-ųjų pradžioje, diskutuojant apie pirmųjų LEZ steigimą. Dar kartą ši istorija į viešumą sugrįžo 2017 m., kai buvo paskelbti planai prie Vilniaus prisišliejusiuose Pagiriuose įkurti LEZ, kurios plotas galėtų siekti apie 400 ha.
Netoli veikia Vilniaus intermodalinis terminalas, leidžiantis paskirstyti geležinkeliu atgabentus krovinius.
Apie tokią perspektyvą prieš ketverius metus diskutavo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ir tuometinis ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Tuomet galimos LEZ kūrimo kontekste buvo akcentuotas būtent Vilniaus miestas.
Skelbta, kad atliekami teisiniai pakeitimai norint išplėsti Pagiriuose esančio Vilniaus logistikos centro paskirtį – iki tol jame galėjo kurtis tik logistikos įmonės, statančios sandėlius. Ieškota kelių teritorijoje esančius sklypus skirti ir gamybinę veiklą vykdančioms įmonėms.
Vilniaus norams įkurti LEZ pritarė ir tuometinė Ūkio (dabar Ekonomikos ir inovacijų) ministerija, kuriai vadovavo Mindaugas Sinkevičius. Kita vertus, pasikeitus ministrui, pasikeitė ir projekto vertinimas – bendrapavardį poste pakeitęs darbartinis eurokomisaras Virginijus Sinkevičius žiniasklaidai sakė nepritariantis Vilniaus LEZ projektui. Jis argumentavo, kad LEZ paskirtis yra pritraukti investicijas į regionus.
Apie projektą daugiau nebegirdėta, tačiau šiandien R.Šimašius teigia, kad preliminarias vietas LEZ ar pramonės parko įkūrimui sostinė turėtų. Viena vietų – jau minėtas plotas pietinėje Vilniaus dalyje, prie Pagirių kaimo.
Tačiau yra ir nauja teritorija – už sostinės Naujosios Vilnios rajono, prieš Mickūnų kaimą. Naujoji LEZ galėtų eiti tarp dviejų geležinkelio atšakų, palei Pramonės gatvę. Šioje vietoje šiandien plyti nenaudojami sklypai.
Nors techniškai abu plotai yra Vilniaus rajone, jie glaudžiasi visiškai šalia Vilniaus. Į tai ir apeliuoja egzistuojančių LEZ atstovai – tokia specialioji zona dar labiau padidintų Vilniaus patrauklumą ir beveik nespręstų kitose apskrities savivaldybėse kylančių ekonominių problemų.
„Tie sprendimai, kurie prieš keliolika metų buvo sąmoningai padaryti Lietuvos ir Vilniaus valdžios, kad gamybą iš Vilniaus visiškai išstumti, akivaizdžiai miestui labai kenkia.Taip, mes esame finctech, paslaugų centrų, biotechnologijų centras, tačiau niekur nedingsi, gamybos zonos irgi reikalingos“, – 15min komentavo R.Šimašius.
Anot jo, 2017 m. Vilnius, matydamas valstybės investicinę politiką, dėl kompromiso apsistojo ties pramonės parko variantu ir LEZ statuso aktyviai nesiekė. Šiandien savivaldybė irgi pasiruošusi svarstyti įvairias alternatyvas, tačiau prioritetas būtų LEZ. Galutinis sprendimas nėra savivaldybės – tokiam siūlymui turėtų pritarti Vyriausybė. Idealiu atveju, sako R.Šimašius, LEZ galėtų sudaryti ne vienas, o abu siūlomi plotai.
„Teisiškai logiškiausia būtų jei abi teritorijos būtų po vienu juridiniu asmeniu, vienoje zonoje dėl valdymo paprastumo ir kitų dalykų. Labiausiai reikia žemės, kur galima būtų pastatyti dideles gamyklas. Geriausia, kad ta žemė turėtų LEZ statusą, bet jei nacionalinė valdžia nesiryžtų [pritarti] LEZ, tada bent jau galėtų būti pramonės parkas – mažesnis ir švelnesnis variantas“, – 15min komentavo R.Šimašius.
Sostinės meras sako nesutinkantis su vyraujančia investicijų politika, kad Vilnius investicijas turėtų vilioti savo resursais, o regionams galėtų padėti tokios priemonės kaip LEZ lengvatos.
Jis argumentuoja, kad investuotojams reikia ne vien plotų gamybai, o tokių teritorijų, kuriose jie galėtų pritraukti kvalifikuotų darbuotojų.
Kita vertus, Vilniaus meras kalba atvirai – dalį potencialių investicijų sostinės LEZ iš tiesų galėtų nuvilioti iš regionų. Kartu jis priduria jog lygiai taip pat įmanoma, kad be Vilniaus LEZ kai kurie investuotojai į Lietuvą apskritai neateis.
„Mes turime labai atidžiai įsivertinti. Kai investuotojai renkasi, kur investuoti, retai taip būna, kad jie nori investuoti būtinai Lietuvoje ir tuomet bet kurioje jos vietoje. Dažniausiai žiūrima į konkrečias aplinkybes. Tikrai gali būti, kai atskiri regionai konkuruoja vieni su kitais, tačiau Lietuvos regionai konkuruoja ir su kitų šalių zonomis“, – kalbėjo R.Šimašius.
Specialiosios ekonominės zonos įsteigtos daugelyje šalių ir praktikos dėl sostinių statuso jose yra skirtingos. Pavyzdžiui, Latvijoje viena iš keturių laisvųjų zonų yra įkurta Rygos uoste. Tuo tarpu estai siūlo investuoti Taline esančioje Muugos uosto LEZ ir vos pora dešimčių kilometrų nuo sostinės nutolusioje Paldiskio LEZ. Trečioji Estijos specialioji ekonominė zona yra įkurta šalia Narvos, netoli pasienio su Rusija.
Lenkai neturi specialios ekonominės zonos šalia savo sostinės. Artimiausia Varšuvai yra Lodzės, beveik 700 tūkst. gyventojų turinčio miesto, specialioji ekonominė zona. Beje, apie 40 mln. gyventojų turinčioje Lenkijoje įsteigta 14 specialiųjų ekonominių zonų – septyniomis daugiau nei Lietuvoje.
