VP grupės atstovės teigimu, M.Marcinkevičiaus pagrindinis siekis buvo ne įmonės skaidrumo didinimas, o noras parduoti savo akcijas už kuo didesnė kainą.
63 tikrinimai
D.Dominienė buvo pagrindinė derybininkė akcininkų kare. „Praėjo metai nuo konflikto, karo ar krizės. Prieš metus portale 15min pasirodė straipsnis, kuriame M.Marcinkevičius apkaltino grupę vengiant mokėti mokesčius itin stambiu mastu.
VMI atliko didžiulį tyrimą. Buvo atlikti 63 tyrimai nuo 2015 m. Mums buvo skirta tikrai daug dėmesio. Liepos mėnesį mes gavome paskutinės įmonės tyrimo išvadas. Ten buvo užfiksuota, kad visi M.Marcinkevičiaus teiginiai nepasitvirtino.
Pasirodęs straipsnis mums nedaug pasakė, nes nesupratom, kuo esame kaltinami. Pasipylė masė skambučių į daugelį įmonių. Mes nežinojome, kaip atsakyti, nes nesupratome, kuo mus bando kaltinti. VP grupė susideda iš įvairių įmonių.
Buvo sudaryta grupė iš skirtingų įmonių atstovų, kad galėtume laiku reaguoti.
Krizė tapo gilesnė, kai šalies vadovai išreiškė abejones dėl įmonės skaidrumo. Į tai negalėjo nereaguoti ir prezidentė. Šiandien mes matome, kad tai buvo komunikacijos, o ne ekonominė ar mokesčių nemokėjimo krizė.
Dėl susiklosčiusios praktikos įmonės gana teikė gana mažai informacijos apie save. Tai buvo labai gera dirva M.Marcinkevičiui tuo manipuliuoti. Pareiškimai nuskambėjo tikrai stipriai ir nemaža dalis visuomenės patikėjo, kad mes slepiame mokesčius.
Buvome kaltinami, kas mokesčiai buvo vengiami per paslėptus dividendų mokėjimus ir fiktyvias frančizės schemas. Buvo teigiama, kad nesumokėjome 720 mln. litų.
Nusprendėme kreiptis į VMI, kurios prašėme kuo greičiau atlikti tikrinimą. Supratome, kad laukia ilgas tikrinimas ir jis iš tiesų užtruko metus.
Mes atsakinėjome į visus žurnalistų, suinteresuotų institucijų, Seimo narių klausimus. Supratome, kad visuomenei turime papasakoti viską. Rugpjūčio pabaigoje atsirado mūsų „Baltoji knyga“, kur buvo atskleistos visos mūsų įmonės, „ofšorai“, paliesti nepatogiausi mūsų istorijos puslapiai. Tai nuo grupės nuėmė paslapties skraistę“, – teigė ji.
Teismų maratonas
Taip pat buvo kreiptasi į teismą ir M.Marcinkevičiui iškelta byla. Buvo pradėti vidiniai patikrinimai siekiant nustatyti, ar nebuvo pažeidimų. „Buvo nustatytas ne vienas žalos atvejis. Dėl jų buvo kreiptasi į teismą. Per vėlai tai padarėme. Teismus pralaimėjome dėl senaties termino.
M.Marcinkevičiaus tikslai buvo visai kiti. Jis norėjo išeiti iš grupės ir savo akcijas parduoti gana brangiai. Jis pradėjo teisinius procesus, bet jam nepavyko paralyžiuoti įmones. Jis į teismus įvėlė viršutines įmones, bet po jomis esančių nepalietė. Sudėtinga struktūra pasiteisino ir tai yra mūsų sėkmė.
Mes patyrėme nuostolių. Taip pat padidėjo reputacinė rizika. Mums sunkiau bendrauti su bankininkais, auditoriais, pabrango sąskaitos, kai kur buvo uždarytos sąskaitos, bet bendrai verslas eina įprasta vaga.
M.Marcinkevičiui nepavyko sutrukdyti „Akropolio“ pardavimo sandorio. Teismai konstatavo, kad Mindaugo teiginiai, kad jis negauna informacijos, yra tik priedanga. Abiejų pusių buvo primygtinai paprašyta atsiimti ieškinius, kas ir buvo padaryta“, – minėjo D.Dominienė.
Derybos dėl akcijų
Ji prisiminė ir derybas dėl akcijų pardavimo: „Balandžio mėnesį su Žilvinu Marcinkevičiumi sutarta dėl akcijų pardavimo. Jis irgi patvirtino, kad Mindaugo pretenzijos nepagrįstos, nes Žilvinui pasiūlyta kaina buvo kelis kartus mažesnė.“
Pasak jos, M.Marcinkevičius buvo pripratęs gauti daug informacijos būdamas valdybos nariu. Dabar jis yra tik akcininkas ir jam teikiama informacija kaip akcininkui.
„Konstatuota, kad įmonių reorganizacija nesukuria prievolės mokėti papildomus mokesčius. Buvos ištirtas ir mūsų frančizės modelis. Per jį Lietuva gavo 23 milijonų litų dagiau, nei būtų gavusi.
Mes pradėjome atsivėrimo visuomenei procesą. Buvo daug baimių, bet mes išmokome atsiverti. Esame dėkingi žiniasklaidai, kuri mus išklausė. Be jūsų nei šitos krizės, nei atsivėrimo nebūtume suvaldę“, – sakė pašnekovė.
Didelė žala
D.Dominienė patikino, kad grupės patirti nuostoliai dideli: „Neskaičiavome tikslių nuostolių. Didžiausi nuostoliai yra reputaciniai. Tai didžiausia žala.“
Ji patikslino, kad teisminiai ginčai nėra baigti ir dar ilgai nebus baigti. Konfliktas tęsiasi toliau. Gali būti naujų ieškinių.
„Kas mūsų neužmuša, padaro mus stipresniais. Ši krizė išmokė mus kitaip bendrauti su visuomene ir žiniasklaida. Manau, kad gali būti bandoma sukelti naujų krizių, bet jei įmonių grupė nieko blogo nedaro, mes susitvarkysime“, – teigė D.Dominienė.
Ji pranešė, kad nuo rugpjūčio 1 d. derybas perėmė Ignas Staškevičius. Taip pat nuskambėjo, kad akcijos gali būti parduotos, jei bus susitarta dėl abiem pusėms priimtinų sąlygų.
Ginklų nesudeda
M.Marcinkevičius išplatintame pareiškime teigė, kad kova nėra baigta, o per metus pavyko atskleisti piktnaudžiavimų. „Schemų mastas toks didelis, o jos tokios sudėtingos, kad tyrimus turėjo pradėti ne tik mokesčių inspekcijos, bet ir prokuratūros.
Prasidėjus tyrimui, sukčiavimą stambiu mastu sunku paslėpti, todėl nenuostabu, kad D.Dominienė bando išsisukti – ji ir jos valdomos įmonės minimos ir Lietuvą sukrėtusiame politinės korupcijos ir prekybos poveikiu skandale“, – teigia jis.
Ginčų metu žalą patyrė ne tik VP grupė, bet ir M.Marcinkevičius ir jos verlsai. „Bendra man pateiktų ieškinių sumą – daugiau nei 425 mln. eurų. Ne kartą bandyta areštuoti visą mano turtą, tačiau visi tokie bandymai buvo nesėkmingi, o galop ir pripažinti piktnaudžiavimu teise. Šantažas nepavyko – visi jau išnagrinėti man iškelti ieškiniai buvo atmesti“, – teigė M.Marcinkevičius ir pridūrė, kad sprendimo byloje dėl žalos reputacijai sulauksime jau netrukus.
Jis taip pat negailėjo priekaištų VMI: „VMI deda visas pastangas netirti analogiškų, sąmoningu mokesčių vengimu pripažintų schemų. Pažeidinėdama procedūras bei primygtinai siūlydama susitarti dėl simbolinių baudų, kurios nepriklauso nuo išvengtų mokesčių sumos, VMI ne tik neatlieka savo darbo, bet ir aiškiai parodo, kad bet kokias schemas vėliau bus galima įteisinti už nedidelį su vadovu sutartą mokestį. Tokį elgesį turėtų svarstyti ne tik teismas, bet ir korupciją tiriančios valstybės institucijos.“
Pasak jo, per šiuos metus į gerą niekas nepasikeitė – informacija akcininkams neteikiama, „Spindulio“ draugija ir toliau vykdo komercinę veiklą, nepatenkinti kalafiorų kainomis pirkėjai skundžiami VSD, vadovybė įsivelia į politinės korupcijos bylas, o visų negandų iniciatorius slepiasi Londone. Pokyčių, kurie leistų užbaigti šį konfliktą, dar nematyti
VMI laukia informacijos iš užsienio
VMI informavo, jog vykdant kompleksinį tyrimą vienoje didžiausių verslo grupių Lietuvoje, šiuo metu yra pabaigti tik dviejų įmonių mokestiniai tyrimai.
Jų metu VMI nusižengimų nenustatė, tačiau likusių verslo grupės įmonių tyrimas dar toli gražu nėra baigtas. Siekiant išsiaiškinti ar įmonių veikla buvo vykdoma skaidriai šiuo metu VMI analizuoja informaciją gautą iš užsienio šalių: Liuksemburgo ir Airijos.
Vertinant atliekamo tyrimo duomenų apimtis, kalbėti apie grupės įmonių tyrimo baigtį ir teikti išvadas yra dar gerokai per anksti.
VMI primena, jog mokesčių administratorius nuolat vykdo be išimties visų didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėseną, juos vertina ir kontroliuoja vienodai, o galimoms mokesčių vengimo schemoms tirti yra subūrusi ekspertų komandą, kuri nuosekliai vertina gaunamą informaciją iš užsienio partnerių, ją analizuoja ir lygina su VMI turimais duomenimis.
Pažymėtina, jog VMI niekada nedalyvavo ir nedalyvaus verslo partnerių konfliktuose bei niekada nebus įrankiu, kuriuo galėtų naudotis akcininkai kovoje su konkurentais. Įtariant galimą mokesčių vengimą, VMI vertina visą gautą informaciją ir skiria didžiules pajėgas išsiaiškinti ar veikla buvo vykdoma skaidriai, vadovaujantis Lietuvoje ir užsienio šalyse galiojančiais teisės aktais.
