Daugiau nei dešimtmetį gyvuojančios pirotechnikos įmonės vadovas sako išsiilgęs žiūrovų ovacijų bei prieš kiekvieną renginį patiriamo jaudulio.
„Kaskart būgštaujame, ar viskas pavyks, kaip suplanavome, bet vienintelis vaistas nuo to nerimo – fejerverkų paleidimo mygtukas.
Jis išlaisvina visų emocijas ir pirotechniką nuramina“, – apie išsiilgtą kasdienybę užsimena „Vilniaus saliuto“ vadovas.
– Jurijau, kada žengėte pirmuosius žingsnius pirotechnikos srityje?
– Pirmieji žingsniai pirotechnikos ir fejerverkų versle žengti dar 1998 metais, bet uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus saliutas“ įkurta 2012 metų spalį.
Verslą su partneriais pradėjome nuo saulės akinių ir optikos prekybos. Kadangi tai gana sezoninė prekė, likdavo laisvo laiko, kilo idėja užsiimti pirotechnikos prekyba.
Nuo vaikystės pirotechnika ir žvejyba man buvo vienas kitą pavaduojantys hobiai. Kieme buvau šaukiamas „gaisrininku“: labai mėgau viską, kas tik siejosi su fejerverkais.
– Iš kur sėmėtės patirties?
– Pirotechniko profesija gana reta. Netgi pasaulyje, matyt, būtų sunku surasti to mokančią mokyklą. Tai daugiausia iš kartos į kartą perduodamos žinios ir patirtys.
Kadangi Lietuvoje ši sritis nauja, teko mokytis pačiam. Stebėdamas partnerių iš Lenkijos pavyzdžius ir vadovaudamasis nuojauta po truputį judėjau pirmyn.
Sunku nebuvo, nes moku lenkų kalbą, taigi, užteko sėsti į automobilį ir aplankyti vieną pirmaujančių fejerverkų įmonių Lenkijoje. Kiek vėliau, įsitikinus, kad prekyba sekasi, o kelionės į Kiniją, ieškant prekių gamintojų akinių versle, jau buvo įprastos, ėmiau importuoti fejerverkus iš Kinijos.
1998 metais pradėjus prekybą nedideliais kiekiais, gruodžio mėnesį viskas išaugo iki verslo su prekybos vietomis, veikiančiomis ištisus metus. Prekybai fejerverkais tapus pastoviu (ne sezonišku) verslu, 2012 metais buvo įkurta įmonė „Vilniaus saliutas“ bei atskirta nuo akinių ir optikos verslo.
Rizikos ir ribojimai – fejerverkų sudedamoji
– Iš kur atkeliauja fejerverkai į Lietuvą šiuo metu?
– Didžioji dalis pasaulio pirotechnikos gaminama Kinijoje. Mes dalį jos taip pat iš ten importuojame, tiesa, kai ką ir iš Europos įmonių įsigyjame.
– Ar daug iššūkių tenka įveikti, kad galėtumėte leisti fejerverkus renginių metu?
– Didžiausi iššūkiai kyla dėl fejerverkų specifikos. Kadangi tai sprogūs gaminiai, jiems taikomi ypatingi saugumo reikalavimai. Tam būtini ir specialūs sandėliai, atitinkantys pirotechnikos gaminių saugojimo taisykles.
Įmonė prekiauti fejerverkais bei juos leisti gali tik su atitinkamomis licencijomis. Visi mūsų darbuotojai išėję kursus, gavę pažymėjimus, leidžiančius dirbti su pirotechnika. Rizikos šiame versle daug: keli klaidingi veiksmai gali nulemti rimtą žalą.
Kiekvienas pirotechnikas gerai žino tą jausmą, kai drebančiu pirštu spaudi fejerverko paleidimo mygtuką, o nusiramini tik jį paleidęs, kai jau matai nusisekusį rezultatą. Bet žiūrovų ovacijos ir padėkos už įspūdingą vakaro kulminaciją atperka tą nerimą, kuris lydi pasiruošimo metu.
Mums labai svarbi darbuotojų patirtis ir veiklos išmanymas, ypač kai „žaidžiama su ugnimi“. Būtent dėl šios priežasties profesionalaus pirotechniko paruošimas gali užtrukti ir kelerius metus.
– Kodėl dirbate tik su Lietuvos rinka?
– Kadangi fejerverkai specifinė ir net rizikinga veikla, kiekviena ES šalis pasižymi skirtingais įstatymais jai reguliuoti. Licencijos užsiimti fejerverkų verslu įprastai išduodamos tik tos šalies piliečiams ir įkurtoms įmonėms.
Taigi, mūsų veikla galima tik vietoje, kas jau savaime yra iššūkis.
Žinoma, pristatyti savo pasirodymų (muzikinių fejerverkų) vykstame į užsienyje vykstančius fejerverkų festivalius.
Fejerverkų bumbsėjimą pakeitė šokiai
– Kokios vyraujančios mados ir kaip dažnai jos kinta šiame segmente?
– Mados fejerverkų pasaulyje kinta gana lėtai. Naujų efektų „gimsta“ ne taip dažnai, galbūt labiausiai kinta efektų panaudojimo stilistika.
Kaip pavyzdys, profesionalūs muzikiniai fejerverkai festivaliuose ar didelėse miestų šventėse. Dabar populiarūs kuo tiksliau pagal muziką „šokantys“ (nebe bumbsintys) fejerverkai.
Pasaulyje jų asortimentas be galo platus. Įvairiausių efektų ir jų derinių galima priskaičiuoti tūkstančiais. Esmė, kad fejerverkai ne kasdieninė prekė, ji perkama gana retai.
Atsižvelgdami į tai siūlome gražiausių ir įspūdingiausių efektų pirotechnikos gaminius. Kiekvienos kainos kategorijoje mūsų asortimente galimi keli pasirinkimai.
Prie fejerverkų priskiriama ir kita švenčių atributika: dangaus žibintai, spalvoti dūmai, bengališkos ugnelės, konfeti patrankos ir kt. Na, o prie profesionalių fejerverkų dar siūlome ir lazerių šou, kuris gali papildyti arba tapti fejerverkų alternatyva.
Labiausiai džiugina „Swedbank“ požiūris į verslo klientus: šis bankas ne tik žodžiais, bet ir darbais savo bendruomenės narius myli.
– Kaip galėtumėte apibūdinti savo klientus?
– Tai žmonės, norintys gyvenime išbandyti kuo daugiau. Besistengiantys dėl artimųjų švenčių, jų įsimintinų akimirkų ir įspūdžių. Dažnas jų sako: „bent kartą gyvenime noriu surengti šventę sau su įspūdingais fejerverkais“.
– Ką jums reiškia būti „Swedbank“ bendruomenės „Kiekvienas gali“ nariu? Kokią vertę iš to jaučiate?
– Pasirinkę būti „Swedbank“ klientais iki šiol džiaugiamės šiuo sprendimu. Labai džiugina teikiamų paslaugų kokybė bei banko požiūris į verslo klientus. Šis bankas ne tik žodžiais, bet ir darbais myli: per bendruomenę „Kiekvienas gali“ skatina tobulėti ir palaiko Lietuvos verslus. Net ir pandemijai atėjus, kuri mūsų verslui padarė didelę neigiamą įtaką, toliau pasitiki ir teikia reikiamus finansinius instrumentus, padedančius išgyventi nepaprastą laikmetį.
Apie sumas, „paleidžiamas“ į orą
– Kokias pinigų sumas įprastai lietuviai skiria fejerverkams?
– Dažnai pajuokaujame, kad visi nori daug ir pigiai. Bet kaskart klientai būna numatę, kokią preliminarią sumą nori „paleisti į orą“. Mūsų darbas pasiūlyti įspūdingiausią fejerverką už žmogui priimtiną ir norimą kainą.
Pirkinys pasiteisina, jei žmogui lieka geros emocijos. Konkurencija šiame segmente visad buvo nemaža. Bet kokybiškos prekės ir profesionalios paslaugos leidžia džiaugtis po truputį augančiu verslu.
– Ar didelė jūsų komanda?
– Šiuo metu įmonėje dirba devyni žmonės, na, o sezono metu (gruodžio–sausio mėnesiais bei vasarą) prisijungia dar 3–4.
Aktyviausi fejerverkų pardavimai vyksta gruodžio mėnesį, prieš Kalėdų ir Naujųjų metų šventes, bei šiltuoju metų laiku (gegužė–rugsėjis), kuomet rengiama daugiausiai vestuvių, didelių asmeninių švenčių bei viešų renginių lauke.
– Kodėl „pakrikštijote“ įmonę „Vilniaus saliutu“?
– Steigiant įmonę reikėjo pavadinimo, susijusio su fejerverkais. Prisiminėme, kad yra naudojamas ir toks žodis, kaip saliutas, kilęs iš prancūzų/lotynų kalbos salut < lot. salus, kilm. salutis – sveikinimas, – tam tikras patrankų salvių skaičius asmeniui, įvykiui, sukakčiai pagerbti.
Bet šiuo žodžiu jau buvo registruota kita įstaiga, tad pridėjome žodį Vilniaus, kad žmonės identifikuotų, kuriame mieste esame įsikūrę.
