„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Vilniaus šilumos tinklai pernai išaugino rekordinį pelną

Nepaisant šiltos 2019/20 metų žiemos bei sumenkusios šilumos energijos paklausos ir mažėjusios šilumos kainos, Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojami AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) pernai uždirbo daugiau pelno nei akstesniaisias metais.
Vilniaus šilumos tinklai
Vilniaus šilumos tinklai / Sauliaus Žiūros nuotr.

Šiandien skelbiami 2020 metų neaudituoti finansiniai rezultatai rodo, kad itin gerus bendrovės rezultatus lėmė toliau optimizuojami vidiniai įmonės procesai ir sėkminga nereguliuojama veikla. Įmonė siūlys dalį uždirbto pelno išmokėti dividendais – 99,4 proc. jų atiteks Vilniaus miestui, nepaskirstytą pelno dalį įmonė planuoja investuoti į šilumos tinklų infrastruktūros atnaujinimą ir plėtrą.

Neaudituotais duomenimis, Vilniaus miesto šilumos ir elektros energijos gamybos, šilumos ir karšto vandens tiekimo bei nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą vykdančios VŠT pajamos 2020 m. siekė 110,1 mln. eurų ir buvo 20,7 mln. eurų, t. y. 16 proc. mažesnės nei 2019 m. (130,8 mln. eurų).

Bendrovės preliminarus normalizuotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (normalizuota EBITDA) siekia 15,7 mln. eurų, t. y. sumažėjo 1 proc., lyginant su 2019 m. normalizuotos EBITDA rezultatu (15,9 mln. eurų).

Nors pernai VŠT pajamos mažėjo, preliminarus 2020 m. grynasis pelnas augo iki 7,4 mln. eurų ir yra 15 proc. (1,0 mln. eurų) didesnis nei 2019 metų grynasis pelnas (6,4 mln. eurų). Pernai VŠT vidutinė metinė nuosavo kapitalo grąža (ROE) siekė 6,8% ir pagal šį rodiklį nenusileido siektiniems valstybės valdomų įmonių pelningumo rodikliams.

Pasak VŠT generalinio direktoriaus Gerimanto Bakano, grynojo pelno augimą lėmė nereguliuojama elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių veikla, veikloje nenaudojamo ilgalaikio turto pardavimas bei organizacijos procesų peržiūra, siekiant sumažinti veiklos sąnaudas. Iš esmės pertvarkyta viešųjų pirkimų sistema leido sutaupyti reikšmingas sumas įsigyjant veiklai reikalingas prekes, dalį paslaugų įmonė pradėjo teikti pati, atsisakydama išorės rangovų. Pandemija gerokai paspartino nuotolinių klientų aptarnavimo sistemų plėtrą, sumažinant sąskaitų siuntimo sąnaudas. Kompleksinis tokių priemonių diegimas pernai VŠT leido sumažinti veiklos sąnaudas net 2 mln. eurų, palyginti su 2019 metais.

VŠT kartu su Vilniaus miesto savivaldybe pernai vasarą įsteigė atvirą tvarios energetikos platformą „Intelligent Energy Lab“, kurioje pradedami įgyvendinti alternatyvių veiklų projektai, padėsiantys VŠT dar labiau padidinti siūlomų paslaugų portfelį. Bendrovė jau dirba ties visiškai naujos paslaugos – centralizuoto vėsinimo – įvedimu į naujus Vilniaus gyvenamųjų namų kvartalus. Pernai buvo priimtas sprendimas kurti žemos temperatūros tinklą, kurio visose atšakose šiuolaikinėmis technologijomis palaikoma stabili 60 laipsnių temperatūra. Toks tinklas užtikrina kur kas didesnį energetinį efektyvumą – tai vadinamosios 4 kartos tinklo sprendimas, kuris kasmet bendrovei leis sutaupyti kelis milijonus eurų.

2020 m. į Vilniaus tinklą patiekta šilumos energija sudaro 2 672 GWh, t. y. 80 GWh arba 3 proc. mažiau nei 2019 m. (2 752 GWh). VŠT gamybos objektuose pagaminta šilumos energija – 1 539 GWh, t. y. 222 GWh arba 13 proc. mažiau nei 2019 m. (1 761 GWh). Iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigytos šilumos energijos kiekis sudaro 1 133 GWh, t. y. 142 GWh arba 14 proc. daugiau nei 2019 m. (991 GWh).

Pernai Vilniaus miestui patiekto karšto vandens kiekis siekė 5 408 tūkst. m3, t. y. 148 tūkst. m3 arba 3 proc. daugiau nei 2019 m. (5 260 tūkst. m3).

VŠT pagamintos elektros energijos kiekis 2020 metais sudarė 154 GWh, t. y. išliko nepakitęs lyginant su 2019 m. (154 GWh). Net 75 proc. visos pagamintos elektros energijos bendrovė pagamino iš atsinaujinančių išteklių, t.y. 2 proc. daugiau nei 2019 m. (73 proc.)

2020 m. sumažėjusias bendrovės pajamas, lyginant su 2019 m., lėmė mažesnis šilumos poreikis šildymo sezono metu dėl aukštesnių lauko oro temperatūrų bei mažesnė šilumos kaina. 2020 m. vidutinė svertinė šilumos kaina su PVM sudarė 4,07 ct/KWh ir lyginant su 2019 m. (5,02 ct/KWh su PVM)galutiniam vartotojui mažėjo 19 proc. (0,95 ct/KWh). Esminius šilumos kainos pokyčius lėmė mažesnės gamtinių dujų, biokuro ir šilumos įsigijimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų kainos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs