Tuo įsitikinęs Vilniaus savivaldybės įmonės Vilniaus šilumos tinklai direktorius Arūnas Keserauskas.
Studijas, susijusias su šilumos ūkio modernizavimu ir galimybėmis atpiginti šilumą vilniečiams, direktorius vadina svarbiausiais besibaigiančių 2012 metų darbais.
Reikia sulaukti naujos energetikos strategijos
– Šiais metais turėjote didelį planą – parengti sąlygas ir paskelbti Vilniaus šilumos ūkio modernizavimo konkursą. Tačiau jis vis dar nepaskelbtas. Ar šio sumanymo iš viso atsisakyta ar vis dėlto prie projekto bus grįžta?
– Šie metai buvo svarbūs tuo, kad mes pradėjome labai intensyviai ieškoti būdų, kaip atpiginti šilumą vartotojams, kaip pereiti prie kuro konversijos – vietoj brangių rusiškų dujų pradėti deginti vietinį biokurą.
Samdėme konsultantus, kurie daug darbo padarė. Šiek tiek gaila, kad ne taip viskas įvyko, kaip mes planavome. Norėjome dar šiemet skelbti Vilniaus šilumos ūkio modernizacijos konkursą, tačiau pradėjus skaičiuoti paaiškėjo, kad tai nebūtų racionalu.
Investicijos į šilumos ūkio modernizavimą, norint įgyvendinti ES aplinkosauginius reikalavimus, tik didintų šilumos tarifą gyventojams, kadangi iki šiol nebuvo numatyta tam projektui nei valstybės, nei ES fondų parama.
Jeigu negauname valstybės ir ES paramos, Vilniaus miesto savivaldybė ar Vilniaus šilumos tinklai nėra pajėgūs skirti tiek lėšų, kiek reikia. Kuro kainų skirtumas investicijų (planuota, kad norint modernizuoti Vilniaus termofikacinę elektrinę (VE-3), kad ji atitiktų gamtosauginius reikalavimus, prireiks apie 800 mln. Lt, – red.past.) neatpirks.
Šiuo metu nematome jokios prielaidos, dėl kurios šilumos kaina gyventojams turėtų augti.
Investicijos atsipirktų, jeigu valstybė įsipareigotų supirkti vadinamąją žaliąją elektros energiją, kurią gamintų termofikacinė elektrinė. Tuomet gautos pajamos sudarytų galimybių sumažinti šilumos kainas.
Dabar turime sulaukti informacijos, kokia bus nauja energetikos strategija, koks vaidmuo numatytas termofikacinėms elektrinėms, ar numatyta parama pereinant prie biokuro, ar bus superkama „žalioji“ energija, ir tęsti darbus.
Netikėta išeitis – uždaryti termofikacinę elektrinę
– Bet kaip bus su ES gamtosauginiais reikalavimais, kuriuos Vilniaus termofikacinė elektrinė (VE-3) turės atitikti jau 2016 metais?
– Atlikę analizę kartu su konsultantais, „Vilniaus energijos“ specialistais, turime pasakyti, kad šie reikalavimai nėra gąsdinantys Vilniaus miestui.
Net ir be VE-3 galime tiekti pakankamai šilumos energijos miestui. Ypač kai prie šilumos energijos gamintojų prisijungs įmonės, gavusios leidimus statyti biokuro katilus ir pardavinėti šilumos energiją.
Be VE-3 šilumos tiekimas nenutrūks, dėl to neturėtų išaugti ir šilumos kaina. Ši elektrinė visų pirma yra ne šilumos, o elektros gamybos įrenginys, joje negalima gaminti tik šilumos energijos, šiluma yra tik antrinis produktas. Abiejų įrenginių panaudojimas yra racionalus, vieno iš jų – ne, nes VE-3 gaminamos elektros savikaina yra didesnė nei parduodamos elektros biržoje.
– Kiek nepriklausomų gamintojų Vilniaus mieste galėtų gaminti ir tiekti šilumos energiją?
– Tokių bendrovių, kurios yra gavusios leidimus statyti biokuro katilus, šiuo metu turime šešias, jos 2016 metais pagamintų papildomai apie 200 megavatų šilumos energijos. Kaip ir buvo norima, šilumos ūkyje atsiranda šiokia tokia konkurencija.
Visa tai turėdami omenyje esame ramūs – gyventojai neliks be šilumos.
Viskas turi būti racionalu
– Tai galbūt iš viso reikėtų užmiršti brangiai kainuojantį modernizacijos projektą?
– Aš manau, kad viskas turi būti racionalu, tam ir skaičiuojama, apsimoka ar ne kuris nors projektas. Šio projekto pagrindinis tikslas buvo pasižiūrėti, ką galime padaryti, kad šiluma vartotojams atpigtų.
Negalima investuoti, jeigu dėl to kainos augtų. Visur reikia racionalumo, atsiperkamumo. Kol kas mes matome, kad nėra racionalaus pagrindo pradėti šilumos ūkio modernizacijos procesą.
Jeigu turėtume europinių pinigų arba valstybės subsidijų pereiti nuo dujų prie kitokio kuro, būtų kita kalba. Šalis spręstų savo energetinės nepriklausomybės klausimą, tai būtų strateginiai klausimai, kuriuos valstybė spręstų suteikdama finansinę injekciją, po kurios galėtume sakyti, kad išsprendėme problemą dėl mažesnio dujų vartojimo pereinant prie biokuro.
Negalima investuoti, jeigu dėl to augtų kainos. Visur reikia racionalumo, atsiperkamumo.
Pinigai liktų Lietuvoje, bet būtų naudojami vietiniai resursai. Tai labai gražus siekis. Mes galime tai įvykdyti, galime pateikti analizę, kiek reikia biokuro katilų ir pan., bet vienintelis būdas tiekti vartotojams pigesnę šilumos energiją yra europiniai pinigai arba valstybės lėšos. Tačiau, žvelgiant į šalies biudžetą, kuriame lėšų trūksta viskam, turbūt nelabai tikėtina, kad būtų imtasi tokio projekto.
Galbūt tokie pinigai atsirastų iš ES fondų 2014–2017 metų finansavimo laikotarpiu, bet tai paaiškės geriausiu atveju tik 2014 metais.
Šilumos kainos neturėtų augti
– Ar imtasi kokių nors veiksmų, siekiant Vilniuje padidinti šilumos energijos kiekį, kuris pagaminamas deginant biokurą?
– Taip, yra numatomas Vilniaus termofikacinės elektrinės Nr. 2 (VE-2) antrojo bloko pervedimas prie biokuro. Įgyvendinus šį projektą, šilumos kaina vilniečiams mažės apie 1-2 ct/kWh. Bet situacija investuotojui nėra palanki, nes viena Vilniaus tarybos frakcija tarybos sprendimą vykdyti šį projektą yra apskundusi prokuratūrai.
– Kiek šiuo metu Vilniaus mieste šilumos energijos pagaminama naudojant biokurą?
– Šiuo metu sostinėje iš biokuro pagaminama kiek daugiau nei 13 proc. šilumos energijos. Vilniaus savivaldybės tikslas buvo iš viso pagaminti net 70 proc. šilumos energijos deginant biokurą. Šį tikslą galėtume pasiekti, jeigu VE-3 pereitų prie biokuro ir gamintų tiek elektrą, tiek šilumą. Tačiau kadangi šį projektą įgyvendinti nebūtų racionalu, todėl geriau lėčiau pereiti prie biokuro, vykdyti mažesnius projektus.
– Bet galbūt tai lems, kad šilumos kaina bent jau neaugs?
– Visame pasaulyje yra taip, kad dujų, mazuto ir biokuro kainos yra tarpusavyje susijusios, jos visos keičiasi vienu metu – kyla į viršų arba leidžiasi žemyn. Jeigu dujų ir mazuto kainos didės, akivaizdu, kad dėl nuo mūsų nepriklausančių aplinkybių šilumos kaina didės.
Tikimės, kad tos kainos jau pasiekė didžiausias aukštumas, kad tikrai neturėtų didėti. Todėl šiuo metu nematome jokios prielaidos, dėl kurios šilumos kaina gyventojams turėtų augti.
 |
