Vilniuje veikianti vokiečių kapitalo įmonė „Oyster“ paprastai siuva darbo drabužius daugiausia Vokietijos įmonėms, tačiau praėjusią savaitę siuvėjai nusprendė atidėti užsakymus ir siūti tai, kas dabar yra paklausiausia – kaukes ir apsauginius kombinezonus.
25 siuvėjas turinčioje įmonėje užsakymai užgriuvo taip, kad telefonas netyla visą dieną, o dirbti nuspręsta ir šeštadieniais.
Telefonai netyla. Vakar nuo antros iki šeštos valandos atėjo per šimtą užsakymų. Vakare jau baisu buvo žiūrėti, – pasakojo S.Straubergaitė.
Nesitikėjo tokios užsakymų lavinos
Siuvyklos cechuose per du aukštus darbas verda – kas kerpa, kas siuva, kas pakuoja, kas užsakymus priiminėja.
„Kai pamatėme, kas vyksta, kilo idėja staigiai perorientuoti gamybą ir pradėti siūti kaukes. Sukūrėme vienkartinę kaukę, po to ėmėmės daugkartinių. Tikėjomės, kad poreikis bus, bet kad toks, tai tikrai ne. Tai kažkas neįtikėtino“, – pasakojo įmonės vadovo asistentė Signė Straubergaitė.
Vokietijos stogdengiai, gamyklų darbininkai darbo rūbų palauks – juo labiau, kad stoja gamyba ir ten. Dabar darbas – tik Lietuvos rinkai, ir tik kaukės bei kombinezonai.
Vilniaus siuvėjos žaibiškai pasirūpino žaliavomis iš Lenkijos ir darbas startavo. Tiesa, Lietuvoje ne visi tokie lankstūs. „Kreipėmės dėl audinių į Lietuvos įmonę, sakė, kad jie negali taip greitai, tai perkame iš Lenkijos“, – pasakojo pašnekovė.
Sertifikatams – nėra laiko
Kaukės keliauja ne į ligonines, o į veikiančias įmonės, kurios stengiasi apsaugoti savo darbuotojus. „Siuvame žmonėms, kurie tiesiog neturi jokių galimybių gauti tokių kaukių. Gamyklos veikia, ir ten žmonėms reikia kaukių taip pat“, – pasakojo ji.
Kaukių dairosi ne tik pavienės įmonės ir žmonės. Kaukes sumodeliavo pačios siuvėjos. „Patys pradėjome galvoti, kokias medžiagas pritaikyti, kaip sukirpti, susiūti, kaip tinka modelis, ar jis yra patogus“, – pasakojo įmonės vadovo asistentė.
Į diskusijas apie tai, kad tokios kaukės nepadeda visiškai apsisaugoti nuo koronaviruso, gamintoja nesileidžia. „Tai minimali apsauga, skirta sveikam žmogui apsisaugoti nuo infekuoto“, – įsitikinusi ji.
Gamintojai neslepia, kad tai yra nesertifikuota, kaukės mediciniškai nepatvirtintos, tačiau tokioje situacijoje, kai jų yra trūkumas, nėra laiko rūpintis sertifikatais, ir kaukės esą yra tik minimali apsauga lankantis viešose vietose, parduotuvėse.
Specialūs kombinezonai keliauja organizacijoms, įstaigoms, kurios dirba tiesiogiai su žmonių srautais, ši apsisaugojimo apranga keliauja ir kariškiams.
Užsakymus atiduos kitiems – nespėja
Per dieną įmonė pasiuva iki penkių tūkstančių kaukių ir iki šimto kombinezonų. „Tai riba, kiek galime padaryti“, – sakė ji. Tiesa, jau apsispręsta dalį užsakymų atiduoti kitoms siuvykloms.
„Duosime darbo kitoms įmonėms“, – teigė S.Straubergaitė. Be to, įmonė jau kreipėsi ir į karantine esančias siuvėjas, kurios nedirba. Joms siūloma irgi siūti kaukes ir taip papildomai užsidirbti.
Tiesa, bendrovės atstovė mano, kad po kelių savaičių užsakymų bumas jau ims slopti. „Gegužę kinai užvers savo kaukėmis, kurios, ko gero, bus pigesnės, ir mes jau nepakonkuruosime. Tačiau kol kinų produkcija nepasiekė Lietuvos, mes turime atsigriebti“, – tikino ji.
Siuvėjos sako, kad nereikia jokios reklamos, pirmą kartą pakako tik parašyti skelbimą interneto svetainėje. Įmonė net nespėjo užkurti savo elektroninio puslapio – užsakymų tiek, kad tik spėk visus rikiuoti į eilę. „Jei užsakymai dideli, tai tenka ir palaukti pirkėjams“, – pripažino S.Straubergaitė, kurios telefonas skamba ir vėlyvais vakarais.
„Telefonai netyla. Vakar nuo antros iki šeštos valandos atėjo per šimtą užsakymų. Vakare jau baisu buvo žiūrėti“, – pasakojo S.Straubergaitė.
Bijo viruso, nes tektų stabdyti gamybą
Regis, nuotaikos siuvimo įmonėje irgi neblogos – nors užsakymų drabužiams buvo iki Velykų, tačiau dabar darbo pakanka ir be to. „Pagaliau jaučiamės reikalingos ir mes, siuvėjos“, – sakė viena prie siuvimo mašinos palinkusi moteris.
Jos baiminasi tik vieno – jei susirgtų bent vienas koronavirusu, tektų stabdyti gamybą ir eiti atostogų. O to dabar, kai užsakymai plaukia dešimtimis, norėtųsi mažiausiai.
„Iš vienos pusės džiaugiamės, kad turime darbo, bet mano tikslas buvo žinomumas. Atstovaujame darbo drabužių prekiniam ženklui“, – pasakojo S.Straubergaitė. Iniciatyvą palaikė ir įmonės savininkas, gyvenantis Vokietijoje, kuris šią įmonė Vilniuje atidarė dar 1990 metais.