Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Vilniaus taupomoji kasa“ į dugną pradėjo eiti prieš metus, bet žmonių pinigus rinko iki paskutinės dienos

Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius teigia, jog jau 2012 m. pabaigoje po atlikto patikrinimo tapo aišku, jog „Vilniaus taupomosios kasos“ problemos itin rimtos. Dėl to buvo kreiptasi į Lietuvos banką (LB). Nepaisant unijai skirtų baudų, ribojimų ir net vadovybės nušalinimo, gyventojai tapti pajininkais vilioti iki paskutinės akimirkos.
Fortunatas Dirginčius
Fortunatas Dirginčius / Organizatorių archyvo nuotr.

Žurnalistus jau pasiekė gyventojų skundai, jog, nors LB nustatė 0,9 proc. palūkanų normą, kredito unijos darbuotojai rado lengvą būdą šį ribojimą apeiti. Gyventojams tiesiai šviesiai buvo siūloma 3 proc. metinių palūkanų už įsigytą pajų, skirtumą išmokant prekybos tinklo „Maxima“ čekiais.

– Gal galėtumėte patikslinti, kiek asmenų buvo „Vilniaus taupomosios kasos“ pajininkais? – paklausė žurnalistai F.Dirginčiaus.

– Pradėčiau nuo to, jog 99 proc. indėlių patenka į apdraustųjų sąrašą ir pinigai bus grąžinti. Tai apie 240 mln. litų. Pajininkais buvo apie 8 tūkst. asmenų.

– Kada tapo aišku, jog „Vilniaus taupomoji kasa“ turi rimtų finansinių problemų?

– Unija ne kartą buvo įspėta. 2012 m. pabaigoje buvo pastebėti itin rizikingi veiklos mastai. Mes kreipėmės į LB su ataskaita ir jis apribojo šios unijos veiklą. Buvo duota laiko trūkumams pašalinti. Deja, „Vilniaus taupomoji kasa“ nepateikė gyvybingo veiklos plano.

99 proc. indėlių patenka į apdraustųjų sąrašą ir pinigai bus grąžinti. Tai apie 240 mln. litų. Pajininkais buvo apie 8 tūkst. asmenų.

– Ką reiškia rizikinga veikla?

– Tai didelės vertės kreditavimo sandorių sudarymas be adekvačių užstatų.

– Ar yra kitų kredito unijų, kurioms grėstų panašios problemos?

– Atliekame visų savo narių veiklos vertinimus. Kreditų unijų, kurioms grėstų panašios problemos, tikrai nėra. Bent jau tarp mūsų kredito unijų.

– Kodėl taip manote? Ar kreditų unijų priežiūra yra pakankama?

– Šiuo metu vykdome priežiūrinę reformą ir priežiūrą labai sustiprinome. Pavyzdžiui, visos paskolos virš 300 tūkst. turi būti vertinamos antriniu vertinimu. Iki tol kiekviena kredito unija sprendimus priėmė savarankiškai. Priežiūros reformos keliu norima eiti ir toliau.

– Kaip manote, ar įdiegus papildomus saugiklius unijų veikla liks pelninga? Gal jų iš viso neliks?

– Kredito unijos turi savo ateitį ir savo nišą. Daugiau dėmesio kreipsime į rizikos valdymą. Reikia imtis priemonių, kad suteiktos paskolos būtų grąžintos. Mūsų duomens rodo, kad nurašytų paskolų yra tik apie 2 proc.

– Kas yra „Vilniaus taupomosios kasos“ vadovai ir kokia jų atsakomybė?

– Vadovai 2013 m. viduryje LB sprendimu buvo nušalinti. „Vilniaus taupomoji kasa“ buvo LCKU narė. 2013 lapkričio mėnesį buvo išrinkti LCKU deleguoti vadovai, bet buvo identifikuota, kad kapitalo trūkumų pašalinti negalima. Taip pat tapo aišku, kad anksčiau duoti LB nurodymai nebuvo vykdomi.

– Indėlininkams pinigus grąžinti turės Indėlių draudimo fondas, prie kurio kredito unijos prisideda mažiau nei bankai. Ar tai teisinga?

– Svarstoma, kad iki 2019 m. įmokos būtų suvienodintos su bankų mokamais indėliais.

– Žmonės atgaus indėlius, bet ar atgaus sumokėtus pajus, kurie leido jiems būti kredito unijos nariais?

– Pajai nėra draudžiami, dėl to šios skolos galės būti išieškomos bendra tvarka, jei bus likusio turto.

– Ar nebijote, jog šios kredito unijos žlugimas privers žmones permąstyti, kur dėti pinigus?

– Buvo nemažai priemonių imtasi, kad kredito unijų nariai galėtų tinkamai įvertinti unijų veiklą – skelbiamos veiklos ataskaitos, imamės finansinio švietimo. Tačiau tai susiję ne tik su kredito unijomis. Bankai taip pat buvo pasirenkami pagal palūkanų dydį. Tikimės, kad šis atvejis bus paskutinis išvalant kreditų unijų sektorių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos