Remiantis miesto strateginėmis kryptimis – skatinti darnų judumą, gyvenamuosius rajonus padaryti patogesnius gyventojams, suformuotas mokesčių tarifų paketas, turėsiantis paspartinti pokyčius ir išspręsti dalį įsisenėjusių miestiečių problemų.
Nekilnojamojo turto mokesčio bazinis tarifas liktų 1 proc. turto vertės, tačiau siūloma maksimaliai didinti mokestį verslo subjektams, kurių statiniai esmingai neatitinka projektinių reikalavimų (maksimalus tarifas – 3 proc. turto vertės). Maksimalus mokestis (3 proc.) būtų taikomas ir tiems komercinių pastatų savininkams, ant kurių būtų iškabintos nesuderintos ir įstatymų reikalavimų neatitinkančios reklamos.
1 proc. punktu nuo mokesčio bazinio tarifo didėtų mokestis tiems verslams, kurie nepritaikytų pastatų neįgaliesiems, taip pat tiems, iš kurių sklindantis techninis triukšmas neatitinka nustatytų normų. Savivaldybė iki šiol gauna daugybę skundų dėl garsiai veikiančios šaldymo/vėdinimo įrangos ant komercinių pastatų.
Žemės mokesčio bazinis tarifas išliktų toks, koks galiojo iki šiol – 0,12 proc. turto vertės.
Siūloma mokestį dvigubai didinti tai žemės daliai, kurioje įrengta daugiau nei reikalaujama automobilių stovėjimo vietų, tačiau jos yra neprieinamos gyventojams. Mokestis nebūtų didinamas, jei vietoje perteklinių stovėjimo vietų būtų įrengiami želdynai, arba stovėjimo vietomis leidžiama naudotis gyventojams ne darbo metu.
Taip pat žemės mokestis didėtų, jei prie verslo objektų nebūtų užtikrinamas sklandus pėsčiųjų eismas ir tiesioginis patekimas į objektą pėsčiomis.
Šie mokesčio pakeitimai labiausiai paliestų gyvenamuosiuose rajonuose įsikūrusius prekybos centrus.
Už nelegaliai įrengtas reklamas, arba reklamas, neatitinkančias įstatymų reikalavimų, žemės mokestis siektų maksimalų tarifą – 4 proc. žemės vertės.
Nuo nekilnojamojo turto mokesčio siūloma atleisti ne tik muziejus, ir tas dalis pastatų, kuriose vykdoma socialinė arba švietimo veikla, nepriklausomai nuo to, kas yra patalpų savininkas.
Siekiant dar labiau žalinti Vilnių, nuo žemės mokesčių siūloma atleisti tuos savininkus, kurie sklypuose dėl nustatyto servituto ar kitų reikalavimų negali užsiimti statyba, tačiau puoselės želdynus ir į tokias vietas laivai galės patekti miestiečiai.
Taip pat nuo nekilnojamojo turto mokesčio siūloma atleisti tuos verslus, kurių pastatai yra numatyti gyventojų laikinam apsistojimui esant karo padėčiai ar ekstremaliai situacijai, jei tokiam tikslui per metus statiniai buvo panaudoti.
Mokesčių politika, kaip įrankis geriems pokyčiams, Vilniuje naudojamas ne pirmą kartą. Dar 2017-aisiais įvedus maksimalų (4 proc.) žemės mokestį sklypams, kuriuose išdygo nelegalūs statiniai, tokių nelegalių statybų per metus sumažėjo net 61 proc., o miesto biudžetas pasipildė beveik 100 tūkst. Eur.
Taip pat, padidinus mokestį, pavyko iš esmės išspręsti apleistų sklypų problemą, išnaikinti sosnovskio barščius.
Siūlomi nauji mokesčių pakeitimai išsiųsti socialiniams partneriams susipažinti ir pastaboms pateikti.
Pakeitimus ketinama svarstyti artimiausiame tarybos posėdyje birželio 23-ąją.
