Kelininko darbe kažko trūko
„Startas prasidėjo prieš ketverius metus. Išėjau tėvystės atostogų – aš kelininkas pagal specialybę. Kelininko darbe jutau, kad kažko trūksta gyvenime. Išėjau tėvystės atostogų, pakvėpuoti, pasisemti minčių.
Italijoje būdami pastebėjome, kad makaronus daro labai smagiai. Pabandėme pritaikyti tą procesą tokiam lietuviškesniam variantui. Viskas virto, kad startavome su virtinukais“, – taip savo nedidelio verslo pradžią prisimena Nedas.
Iš pradžių dirbo su ponia Rimante, juokdamasis sako Nedas ir kviečiasi arčiau vieną iš dviejų tuo metu virtinius gaminusių moterų.
-
Per karantiną gerai apmokamo darbo Vilniuje netekusi Neringa grįžo į Joniškį ir atidarė virtienių restoraną: „Man turi sektis“
-
Puikus patiekalas ir raminantis rankų darbas – virtinukai. 12 receptų
-
Smulkiojo verslo savininkai atskleidė, kokių keisčiausių klientų skundų sulaukė
-
Milana Mačijauskienė: „Labai svarbu, kad verslą kuriame dviese“
„Pradėjome dviese. Aš stodavau kartu, viską darydavom kartu. Receptus kuriant Rimantė labai daug prisideda. Štai naujausias mūsų gaminys, naujausias, yra varškėtukai su rikota, Rimantės čia daug prisidėta. Jie kepami keptuvėje, mažučiai, labai minkšti, nuostabaus skonio.
Tas receptūras tobulini tobulini ir tada ieškai grįžtamojo ryšio iš pirkėjų. Kai nebeturi to ryšio, gali suprasti, kad kažkas ne taip. Jeigu turi grįžtamąjį ryšį, manai, kad pataikei.
Mes šiandien kaifuojame ne nuo finansų kiekio, kurį gauname, o kaifuojame nuo to, kad žmonės ateina ir sako – žiauriai gerai darote. Jeigu žiauriai gerai darome, tai stengiamės tą ir toliau išlaikyti“, – kalba Nedas.
