Vidutinė vienam Lietuvos gyventojui tenkanti televizoriaus žiūrėjimo trukmė per dieną išaugo dešimčia minučių ir praėjusiais metais siekė 3 val. 34 min. To priežastis – intensyvi TV skaitmenizacija per pastaruosius keletą metų ir naujų techninių televizijos galimybių, tokių kaip atidėto TV žiūrėjimo, plitimas.
„Paradoksalu, tačiau masinis interneto paplitimas ne tik kad neužgožė televizijos, tačiau jai ir padėjo, suteikė naujų galimybių. Šiandien TV turinį Lietuvos gyventojai jau gan noriai vartoja įvairiose platformose ir sau patogiu metu“, – pranešime žiniasklaidai cituojama „TNS LT“ Media departamento projektų vadovė Lina Petraitienė.
Atidėtas TV žiūrėjimas (angl. Time Shifted Viewing) – kita ryški tendencija, anot L.Petraitienės, stiprinanti televizijos pozicijas ir lemianti didesnį bendrą televizijos žiūrėjimo laiką. Šiandien vienam Lietuvos gyventojui tenka 13 minučių atidėto TV žiūrėjimo, o technines galimybes televizijos programas peržiūrėti vėliau šalyje turi beveik du penktadaliai (39 proc.) visų televizorius turinčių namų ūkių. Palyginimui, tokią galimybę Didžiojoje Britanijoje turi 75 proc. visų gyventojų, todėl mūsų šalyje šios funkcijos prieinamumas dar toli gražu nėra maksimalus.
Didžioji dalis (beveik 70 proc.) atidėto žiūrėjimo peržiūrima tą pačią dieną, kai laida buvo rodyta „gyvai“. Tik mažiau nei trečdalis laidos įrašų laiko peržiūrima kitą dieną ar per vėlesnes dienas po programos transliacijos realiu transliacijos metu.
Televizija taip pat išlieka ir paveikiausiu reklamos kanalu. TNS LT atliktas tyrimas rodo, kad į reklamą televizijoje dėmesį atkreipia 66 proc. gyventojų – gerokai daugiau negu bet kuriame kitame žiniasklaidos kanale. Be to, TV reklamai užsakovai išleidžia beveik tiek pat lėšų, kiek kitiems reklamos kanalams kartu sudėjus. 46 proc. bendro reklamos (radijo, spaudos, banerinės interneto reklamos, vidaus, lauko ir kino reklamos) biudžeto šalyje tenka būtent televizijai.
