Numato plėtrą
Direktoriaus galvoje šiuo metu sukasi mintys apie būsimą plėtrą. Bendrovė laimėjo projektą per Nacionalinę mokėjimų agentūrą, tad priėmusi pernai 40 darbuotojų, naujų dairosi ir šiemet. Projekto bendra vertė siekia 350 tūkst. eurų, už šiuos pinigus ketinama statyti bulvių sandėlį ir bulvių valymo patalpą su gamybos linija, įsigyti dalį įrangos.
Lietuvoje, pasak G.Zinkevičiaus, jo vadovaujama įmonė patenka tarp didžiųjų šaldytų produktų gamintojų, tačiau, tikina jis, savo kokybės kartelės stengiasi nenuleisti.
„Mes gyvename iš kokybės, mes negaminame prasto produkto. Kaip aš kartais sakau: „Galime vietoj mėsos dėti duoną, tai mėnesį dar pirks, o paskui jau produkto nebebus.“ Nuo pat pradžių gaminame gerą produktą, jeigu prašo pagaminti pigiai – mes atsisakome tą daryti. Mes dirbame su keturiais didžiausiais prekybos tinklais, tik su „Lidl“ ne, nors pagal kokybę jie buvo mus atsirinkę, bet, matyt, pagal kainą netikome. Dirbame ir su picerijomis“, – kalbėjo G.Zinkevičius.
Penktadalis gaminių keliauja į užsienį, daugiausia ten, kur gyvena lietuvių emigrantai.
„Gal radiacija padidėjusi?“
G.Zinkevičius pastebi, kad Visagino vardas neprisideda prie prekės ženklų populiarinimo. Verslininko teigimu, jis net išgirsta klausimų, ar šiame mieste nėra padidėjusi radiacija, todėl dirbant su partneriais „Kogus“ adresas neretai rašomas mažomis raidėmis.
„Net ir Lietuvoje turime problemą, kad niekas žmonėms nepaaiškina, jog radiacija Visagine mažesnė nei Vilniuje ar Kaune. Bet likęs stereotipas, kad čia buvo atominė elektrinė, todėl ir radiacija padidėjusi. Visagino vardas, ypač dirbant su maistu, kenkia verslui. Jeigu konkurentai pasiūlo tą pačią kainą ir kokybę, tai kažin, ar tai nesuveikia“, – kiek neįprastą trukdį įvardija direktorius.
G.Zinkevičius teigia, kad jo vadovaujama bendrovė susiduria su panašia problema, kuri aktuali daugumai Lietuvos darbdavių – gerų darbuotojų susirasti nėra lengva, o įmonę paprastai palieka tik tokie.
„Štai ir dabar išėjo geri fasuotojai. Atėjo ir pasakė, kad pamėgins bent tris mėnesius užsienyje padirbėti. Šiaip iš mūsų žmonės neišeina, nebent išvyksta į užsienį ar turi kokių asmeninių priežasčių, mes niekada nemokėjome tik minimalaus atlyginimo, visada daugiau“, – tikino vadovas.
Bendrovėje šiuo metu dirba 106 darbuotojai.
Laukia sprendimo dėl miesto
Verslininkas neslėpė laukiąs, kada pagaliau valstybė apsispręs, ar Visagine bus statoma nauja atominė elektrinė. Tai esą suformuotų miesto ateities kryptį – ar bus laukiama su elektrine savo veiklą siejančių investuotojų, ar vis dėlto teks ieškoti kitokių būdų išgyventi.
Net ir Lietuvoje turime problemą, kad niekas žmonėms nepaaiškina, jog radiacija Visagine mažesnė nei Vilniuje ar Kaune. Bet likęs stereotipas, kad čia buvo atominė elektrinė, todėl ir radiacija padidėjusi, – sakė G.Zinkevičius.
„Tada būtų aišku. Investuotojai ateina turėdami tikslą – prilipti prie naujosios atominės elektrinės, ją aptarnauti. Tai būtų lengviausias kelias: sužinojus, kad statoma nauja jėgainė, miestas atgytų per metus, brangtų nekilnojamasis turtas, privažiuotų statybininkų, kitų specialistų ir t.t. Kitas kelias, jeigu elektrinės nestatome, reikėtų pritraukti kitokių investuotojų, bet būtina žinoti, kokia kryptimi mes einame“, – sakė G.Zinkevičius.
Pritardamas, kad atominę elektrinę turintis miestas netaps kurortu, G.Zinkevičius vis dėlto mato galimybių čia organizuoti aktyvų poilsį. Galbūt net sujungus jėgas su Ignalina bei Zarasais, esančiais netoliese. Esą tuomet turistams atsivertų platesnės galimybės pažinti šį kraštą, važinėti dviračiais, vaikščioti pėsčiomis, važinėti motociklais, irstytis valtimis, galbūt net jodinėti, medžioti ar žvejoti.
„Bet reikia valstybės požiūrio ir pagalbos. Jei turėtume tos pagalbos, atsirastų ir investuotojų, – kalbėjo verslininkas. – Turėjome atominės elektrinės uždarymo fondą – nedidelį, bet parašius paraišką buvo galima gauti iki 200 tūkst. eurų vienam projektui. Bet dabar jo nėra.“
Norėtų, kad kelią paremontuotų
Šiuo metu jokių išskirtinių sąlygų Visagine verslininkai neturi. Kaip sako G.Zinkevičius, jokių lengvatų nėra. Jis pats norėtų, kad savivaldybė bent kelią jo įmonės link paremontuotų, bet net ir to teigia nesulaukiantis.
„Turėjo atvažiuoti audito komisija, į Lietuvą buvo atvažiavusi delegacija iš Europos Sąjungos institucijų, o mes pakliuvome į tikrinamųjų sąrašą. Tai jau prašiau savivaldos, nes bus gėda. Tai atlėkė, šiek tiek palygino, paasfaltavo bent tam kartui“, – pasakojo verslininkas.
Bendrovė per mėnesį pagamina 140 tonų sušaldytų pusgaminių (koldūnų, virtinių, lietinių blynelių ir kitos produkcijos su įvairiais įdarais).
