„Coffee Inn“, „Brolis Semiconductors“, „TransferGo“ – tai tik kelios įmonės, sulaukusios rizikos kapitalo fondų pinigų, leidusių joms užaugti. Fondai ieško ypatingų, naujų idėjų ir ryžtasi į jas investuoti, dorai nežinodami, ar investicijos atsipirks, ar pinigai bus išmesti į balą. Sėkmės atveju, rizikos kapitalo fondai laimi daugiau nei į tradicinius, nerizikingus verslus investuojantys asmenys.
Lietuvoje rizikos kapitalas dar nėra toks populiarus, kaip, pavyzdžiui, bankų paskolos verslui. Tačiau investicijų grąžą į rizikingas idėjas fondai jau skaičiuoja – ji siekia 15-17 proc.
Bandelinės neužteks
„Rizikos kapitalo fondai vienareikšmiškai deklaruoja, kad ieško įmonių, ar idėjų, kurios galėtų generuoti aukštą grąžą. Bandelių kepykla ar kitas tradicinis verslas vargiai galėtų garantuoti didesnę nei vidutinę grąžą“, – interviu 15min.lt sakė Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos direktorė Inga Miliauskienė.
Rizikos kapitalo fondų valdytojai dažniausiai investuoja į smulkiojo ir vidutinio verslo įmones, turinčias didelį plėtros potencialą. Į įmonę investuojama įsigyjant dalį jos akcijų.
„Įmonė turėtų turėti inovatyvumo gyslelę. Tai yra svajonė rizikos kapitalo fondų, nes tik toks galbūt verslas, dar neatrastas, gali turėti aukštesnę grąžą ateityje“, – I.Miliauskienė pabrėžė, kad bet kam rizikos kapitalo fondai pinigų neduoda.
Jeigu nori uždirbti ir būti ateityje milijonierius – maisto pramonė yra tai, kur turi eiti, – sakė I.Miliauskienė.
Kas tai yra inovacija? Nebūtina kurti informacinių technologijų kompaniją. Inovacijų gausu ir tradiciniuose versluose.
„Įmonė, gaminanti miltus, prieš keletą metų išrado, kaip skelti grūdus taip, kad iš to paties grūdo išgautų daugiau miltų. Teko būti Kinijoje. Jie labai pabrėžia, kad maisto pramonė yra ta, kur yra mūsų ateitis. Jeigu nori uždirbti ir būti ateityje milijonierius – maisto pramonė yra tai, kur turi eiti. Kaip iš minimumo gauti maksimumą. Gyventojų daugėja, reikės daugiau žmonių išmaitinti, tai ten yra inovacija. Tai gali būti nebūtinai aukštosios technologijos, tai gali būti ir tradicinis verslas“, – sakė asociacijos direktorė.
Labiausiai rizikuoja valstybė
Asociacija vienija 16 narių. Jai priklausantys rizikos kapitalo fondai į naujas idėjas kol kas investuoja daugiausia Europos Sąjungos, o ne privačias lėšas.
Valstybė pagal JEREMIE programą (JEREMIE programa Lietuvoje finansuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalinėmis lėšomis) rizikos kapitalo priemonių finansavimui yra skyrusi apie 195 mln. Lt. Privataus kapitalo iš viso pritraukta apie 64,4 mln. Lt ir dar apie 20,7 mln. Lt yra gauta iš verslo angelų koinvestavimo fondo.
I.Miliauskienė tikisi, kad ilgainiui į revoliucingas idėjas ryšis investuoti ir daugiau privačių asmenų.
„Mes tą gerąją praktiką formuojame. Ilgainiui tampa lengviau pritraukti privatų kapitalą, nes formuojasi praktika, geri pavyzdžiai. Rinka turi vystytis, ji turi atprasti nuo valstybės lėšų, tai yra natūralu. Turės pavykti tą padaryti. Ypač pažengusios šioje rinkoje valstybės iki šios dienos investuoja, bet investuoja kaip privatus investuotojas“, – sakė ji.
Pavyzdžiui, į jaunas inovatyvias įmones ryžtasi investuoti pensijų fondai: „Pavyzdžiai rodo, kad rinka išsivysto, ji tampa pakankamai protinga ir save išlaikanti, kad nebereikia valstybės lėšų. Džiugu matyti, kad pensijų fondai tampa drąsesni investuoti į šią rinką. Jeigu rizikos kapitalo fondai sugebės sugeneruoti gerus pavyzdžius, kurie leis labiau pasitikėti jais, ilgainiui valstybės nereikės.“
Rizikos kapitalas yra išeitis įmonėms, kurioms yra sunku pasiskolinti iš banko. Be to, į idėją investuojantis rizikos kapitalo fondas, siekdamas uždirbti, be pinigų, su įmone dalijasi ir žiniomis, patirtimi, reikalinga įmonės augimui.
Nežino savo galimybių
Fondas, prisiimdamas didelę riziką dėl naujos idėjos, nori didelio pelno, todėl įmonės likimo valiai nepalieka – padeda įmonei sukurti plėtros strategiją, pamatyti savo potencialą ir pan.
Fondas, prisiimdamas didelę riziką dėl naujos idėjos, nori didelio pelno, todėl įmonės likimo valiai nepalieka – padeda įmonei sukurti plėtros strategiją, pamatyti savo potencialą ir pan.
Kai kurios įmonės į rizikos kapitalo fondus kaip tik ir kreipiasi dėl jų turimos patirties, žinių.
„Jeigu apklausi įmones, kodėl pasirinkai rizikos kapitalą, tai ji įvardija, kad jiems trūksta patirties, trūksta kontaktų. Verslininkas jaučia, kad idėją galima vystyti sparčiau, agresyviau, bet nežino, kaip. Galbūt pasirinkta netinkama strategija. Visuomet kitas žmogus, iš šono pasižiūrėjęs, gali per maksimaliai trumpą laiko tarpą auginti idėją, įmonę agresyviai.
Negalima leisti sau nė dienos atsipalaiduoti, prarasti tos geros idėjos, nes konkurentai nesnaudžia ir gali labai greitai aplenkti. Įmonės galvoja, kad tas rizikos kapitalo fondas, kuris ateina, tikrai iškelia ambicingus strateginius tikslus“, – pasakojo I.Miliauskienė.
Tačiau rizikos fondų darbuotojai, įspėja ji, nėra visų galų meistrai, todėl nereikėtų tikėtis, kad jie sėdės ir patarinės įmonėje, į kurią investavo, visą laiką.
„Neįmanoma būti visų galų meistru. Fondo valdytojas gali užuosti, gali nujausti, ar ta įmonė gali generuoti grąžą. Gali būti įmonė, kuri normaliai dirba, normaliai uždirba, bet ji nepastebi potencialo plėstis, identifikuoti užsienio rinkas, eiti ten. Galbūt ji turi potencialo tapti didele įmone. Rizikos kapitalas neis ten, kur matys, kad nėra potencialo augti“, – pasakojo asociacijos vadovė.
Nauja idėja – ne karvė, kad pamelžtum
„Yra toks mitas, kad rizikos kapitalo fondas yra kaip koks sultonas, norintis numelžti įmonę. Tai nei jie nori tą karvę numelžti, nei žino, kaip ją melžti“, – kalbėjo I.Miliauskienė.
Rizikos kapitalo fondas, mainais į pinigus plėtrai, paprašo dalies įmonės akcijų. Kiek, sprendžiama kiekvienu atveju. Kartais fondas tenori kelių procentų, kartais – viso kontrolinio įmonės akcijų paketo.
Yra toks mitas, kad rizikos kapitalo fondas yra kaip koks sultonas, norintis numelžti įmonę. Tai nei jie nori tą karvę numelžti, nei žino, kaip ją melžti, – sakė moteris.
Fondai tikisi daugiau uždirbti, nes jaučiasi prisiimantys daugiau rizikos nei įprastų investicijų atveju.
„Didelė rizika – didelė ir grąža. Maža grąža – maža ir rizika. Jeigu kalbėti apie esamus rizikos kapitalo fondus, tai jie pradėjo investuoti nuo 2010 metų. Dar statistikos tokios, kiek jų galėtų būti pasisekusių, neturim. Yra jau kelios parduotos įmonės. Grąža apskaičiuota apie 15–17 proc. nuo vienos investicijos“, – sakė I.Miliauskienė.
Iš įmonės, į kurią investavo rizikos kapitalo fondas, tikimasi ne nuoseklaus augimo, o šuolio.
Rizikos kapitalas Lietuvoje kol kas yra mažai žinomas ir reta įmonė, idėjų turintys žmonės susimąsto apie tokį finansavimo šaltinį. Skandinavijoje, pavyzdžiui, tokie fondai glaudžia dirba su universitetas, kad akademinėje aplinkoje gimusios potencialiai pelną atnešiančios idėjos nenumirtų.
„Šis sektorius yra ypatingai trapus. Bet koks kivirčas, juoda dėmė gali būti kaip šaukštas deguto medaus stiklinėje. Rizikos kapitalo fondai labai atsargiai vertina. Pirmieji rezultatai yra be galo svarbūs. Visos įmonės, kurios yra atrinktos, jos yra labai nuosekliai išanalizuotos ir, tikimasi, generuos grąžą“, – tikisi I.Miliauskienė.
Jeigu įmonės, kurioms buvo patikėtos ES lėšos, dirbs sėkmingai, ilgainiui į naujas idėjas pradės investuoti ir privatūs asmenys.
