Vlada Musvydaitė-Baranauskienė: „Sportas gamina laimės hormonus“

Sportuoti tapo madinga. Maratonuose dalyvauja niekada profesionaliai nesportavę žmonės, o dviračiai tapo bemaž stiliaus dalimi. Viena iš žymiausių sporto propaguotojų Lietuvoje – laidų vedėja, lengvaatletė, Lietuvos čempionė Vlada Musvydaitė-Baranauskienė sako, kad sportas ne tik stiprina sveikatą, ugdo valią ir yra geros nuotaikos šaltinis, bet ir padeda spręsti daug didesnes problemas.
Sportas gamina laimės hormonus, tiki Vlada.
Sportas gamina laimės hormonus, tiki Vlada. / Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr./Vlada Musvydaitė Baranauskienė  sportas padeda nenuklysti.
Organizatorių nuotr./Vlada Musvydaitė Baranauskienė – sportas padeda nenuklysti.

Sportuoti ketvirtoje klasėje pradėjusi Vlada gimė sportininkų, bėgikų šeimoje. Iki šiol moteris sako, kad bėgimas – tikras antidepresantas. „Pradėję sportuoti žmonės švyti“, – sako Valda, sportu užkrėtusi ir nemažą būrį Lietuvos įžymybių. Dviejų vaikų – keturmetės Ulos ir dvimečio Beno – mama sako, kad užklupus depresijai ar suspaudus liūdesiui reikia nesigraužti, neužsidaryti savyje, bet judėti, sportuoti, eiti į gamtą. Kartu su fizine iškrova „išgaruoja“ ir nerimas, pyktis. „Reikia tiesiog pradėti“, – mano Vlada.

Sporto savybe kelti pasitikėjimą savimi neabejojanti moteris mano, kad jis gali padėti spręsti daug didesnes problemas. Koncentruojantis į sportinius rezultatus tiesiog nelieka laiko blogiems įpročiams.

„Sportas padeda nenuklysti“, – sako Vlada, kuriai patirtis su likimo nuskriaustais vaikais yra pažįstama iš mamos, dirbusios trenere su vaikais iš globos namų. Neseniai pati SOS vaikų kaimuose gyvenusiems vaikams socialinio projekto „Hope Relay“ ambasadorė pastebi, kad našlaičiai drovesni, jiems reikia daugiau laiko išmokti pratimus. Bet skyrus šiek tiek dėmesio, padrąsinus vaikai įsitraukia. V.Musvydaitės-Baranauskienės manymu, aktyvi veikla padeda užsimiršti – vaikai pamiršta savo problemas ir yra skatinami koncentruotis į tikslą, o ne problemas. Nuostabu, kaip skyrus šiek tiek dėmesio vaikai atgyja. „Tokiems vaikams sportas yra galimybė žengti į priekį. Gražu žiūrėti, kaip jie visam pasauliui nori įrodyti, kad gali būti stiprūs ir sėkmingi“.

Organizatorių nuotr./Vitalijus Kozlovas mano, kad treneris vaikui turi būti lyderis.
Organizatorių nuotr./Vitalijus Kozlovas mano, kad treneris vaikui turi būti lyderis.

Vitalijus Kozlovas: „Treneris vaikui gali būti lyderis“

Lengvaatletis, daugkartinis Lietuvos čempionas olimpietis Vitalijus Kozlovas prisipažįsta, kad mokykloje nebuvo labai sportiškas. Sportuoti jam pasiūlė draugas, kadangi užsiėmimų nebuvo, Vitalijus nuėjo į pirmąją treniruotę. Tiesa, lengvoji atletika sportininką įtraukė ne iškart. Iš pradžių – tinklinis, futbolas, dviračių sportas ir tik vėliau vaikinas pradėjo bėgioti. Pirmosios varžybos – pergalė. Todėl profesionalaus sporto pedagogo išsilavinimą turintis vyras mano, kad būtent sportas turi būti priemonė vaikams nepaslysti.

Po pamokų daugelis vaikų tiesiog neturi ką veikti, todėl ir pavojų daugiau – rūkymas, alkoholis, narkotikai, nusikalstamumas. Net vaikams iš gerų šeimų ši grėsmė išlieka, jei namuose skiriama per mažai dėmesio, trūksta užsiėmimų. O treneris vaikui gali būti lyderis, kuris padės eiti teisingu keliu.

Sportininkas taip pat pastebi, kad bėgimas, aktyvus laisvalaikis nepaprastai išpopuliarėjo. Vilniaus Vingio parke nuolat sportuojantis Vitalijus stebisi, kad dabar parkas pilnas žmonių net paprastą dieną.

Organizatorių nuotr./Tomas Gadeikis augo sportiakoje aplinkoje.
Organizatorių nuotr./Tomas Gadeikis augo sportiškoje aplinkoje.

Tomas Gadeikis: „Vaikystėje visas kiemas sportavo kartu“

Birželio pabaigoje aukso medalį kartu su kolega Raimundu Labucku Europos baidarių ir kanojų čempionate iškovojęs Tomas Gadeikis prisimindamas vaikystę šypsosi, kad buvo ramus vaikas, nes visa energija buvo nukreipta į sportą. Šešiskart Europos ir penkiskart pasaulio čempionas augo labai sportiškoje aplinkoje. Jo tėtis – irklavimo treneris, buvo subūręs viso kiemo vaikus ir kiekvieną rytą su jais bėgdavo krosą, o po pamokų – bėgdavo į irklavimo bazę. „Niekas nerūkė, negėrė – visi sportavo“, – šypsodamasis pasakoja iš Šiaulių kilęs sportininkas.

Garbingai pralaimėti taip pat reikia išmokti

Nevalstybinių vaikų globos namų „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ direktoriaus Dainiaus Miežio nuomone, sportas yra puiki priemonė, padedanti nukreipti vaikų dėmesį nuo pavojų. Jo vadovaujamuose nevalstybiniuose vaikų globos namuose, vadinamuosiuose SOS vaikų kaimuose, gyvena našlaičiai ir be tėvų globos likę vaikai. Pasak D.Miežio, „Socialinės rizikos šeimose vaikai dažnai patiria nepriteklių ir smurtą, emocinį apleistumą, o vaikai, patekę į globos namus, atsineša šią patirtį kartu. Todėl tiek prevenciniame darbe, tiek gydant patirtų išgyvenimų paliktas žaizdas vaikų širdelėse, svarbu sukurti saugią aplinką, kurioje jie galėtų tiesiog būti vaikais: žaisti, mokytis, juoktis. Suaugusiųjų darbas – sukurti vaikų ugdymąsi skatinančią aplinką ir situacijas, kuriose vaikai nejausdami baimės tyrinėtų pasaulį ir bandytų savo jėgas“.

Pedagogas pastebi, kad sportas yra vienas iš būdų skatinti mažųjų pasitikėjimą savimi ir formuoja savybes, kurių reikia kiekvienam žmogui norint gyventi pilnavertį gyvenimą. „Sportas labai padeda vaikų socializacijai, moko veikti kartu, nugalėti sunkumus, priimti greitus sprendimus. Sporte reikia mokėti prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių ir nuolat siekti užsibrėžto tikslo, reikia išmokti ne tik džiaugtis pergalėmis, bet ir garbingai pralaimėti. Vaikams, patyrusiems artimųjų praradimą, paliktiems tėvų, tai būna labai sunki užduotis. Sportas yra ir kryptinga veikla, ir puikus užimtumas, galimybė vaikui save realizuoti“.

Pavadinimas
Pavadinimas

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis