Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius komitete trečiadienį bandė ginti idėją, kad juridinių asmenų pavadinimai gali būti sudaryti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. Dabar tokią teisę turi tik tarptautinės įmonės ir organizacijos, tačiau lietuviškosios gali vadintis tik lietuviškai, tiesa, prekiniam ženklui toks reikalavimais negalioja.
„Maximai“ ir „Litexpo“ – be kliūčių
Pavyzdžiui, V.Sinkevičius komitete pateikė pavyzdį – „Caffeine“ kavinių tinklas registruotas kaip bendrovė „Keturi kampai“. Pagal dabartinius įstatymus bendrovei negalima būtų registruotis taip pat kaip prekinis ženklas.
„Tai yra dirbtinė kliūtis verslui, nors kartais ji apeinama. Už penkis šimtus eurų kelios kontoros gali padaryti įstatymo apėjimą“, – atviravo komiteto posėdyje ministras.
Jis minėjo valstybinę įmonę „Litexpo“, kuri šiandien jau negautų tokio pavadinimo. „Litexpo“ buvo registruota dar 1995 metais, kai negaliojo toks reikalavimas.
„Nemanau, kad tai daro žalą lietuvių kalbai. Kliūtys tik apsunkina galimybes, ypač eksportuojančioms įmonės“, – kalbėjo ministras.
Pakanka graikų ir lotynų žodžių
VLKK vadovas sako, kad pakanka lietuviškų raidžių, taip pat galimi graikiški ir lotyniški pavadinimai, o štai angliški jau netinka.
„Maxima“ yra graikiškas žodis“, – paaiškino susirinkusiems Seimo nariams ir verslo organizacijų atstovams VLKK vadovas A.Antanaitis.
Tam, kad būtų leista įmonėms registruoti angliškus pavadinimus, reikia keisti ne tik Civilinį kodeksą, bet ir Valstybinės kalbos įstatymą.
„Pavadinimuose galimi antikiniai graikų ir lotynų kalbų žodžiai, taip pat galimi simboliniai pavadinimai. To turėtų pakakti“, – mano Komisijos pirmininkas, kuris prieštaravo siūlymui.
Pasak jo, priimta pataisa sumažintų motyvaciją vartoti lietuvių kalbą pavadinimuose.
„Mes visi pastebime anglų kalbos skverbimąsi į lietuvių kalbą, tai dabar dar paskatintume šį procesą“, – perspėjo komisijos vadovas.
Netinkamus pavadinimus atmeta
Ar įmonės susidūrė su problemomis versle dėl savo lietuviškų registracijos pavadinimų? Ūkio ministras sakė tokių pavyzdžių nežinantis, tačiau teigė, kad pernai 13 netinkamų pavadinimų buvo atmesta VLKK. Dažniausiai pasitaikė mažosios bendrijos angliškais pavadinimais.
„Kiek tos įmonės sugaišo laiko?“ – klausė komiteto narys Vitalijus Gailius. A.Antanaitis atšovė, kad tos bendrovės turėjo žinoti, jog joms nebus suteikta teisė registruoti angliškus pavadinimus.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktorius Ričardas Sartatavičius komitete teigė, kad 85 proc. verslo dirba eksportui, ir draudimas apsunkina jų darbą užsienio rinkose.
„Nereikia maišyti šventos lietuvių kalbos su verslu“, – sakė R.Sartatavičius.
Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė taip pat abejojo, ar pavadinimai gali mažinti motyvaciją vartoti lietuvių kalbą. Tačiau galutinio sprendimo teks palaukti – padaryta pertrauka iki sausio pradžios.
Latvijoje, Estijoje leidžiama registruoti bendrovių pavadinimus anglų kalba, todėl kartais lietuviškos įmonės ten registruoja pavadinimus, ir tada atidaro įmonės filialą Lietuvoje.