VMI: verslas vis dažniau piktnaudžiauja lauko priedų mokėjimų darbuotojams

Įmonės vis dažniau piktnaudžiauja lauko priedų mokėjimų darbuotojams, teigia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Anot jos, tendencija, kai atlyginimas išmokamas kompensacijų už kilnojamojo pobūdžio arba darbą lauko sąlygomis forma, dažniausiai stebima statybų sektoriuje.
Valstybinė mokesčių inspekcija
Valstybinė mokesčių inspekcija / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Pasak VMI Kontrolės departamento atstovės Zitos Spranginienės, neretai tokios išmokos, kurios neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) ir „Sodros“ įmokomis, mokamos net ir biuro darbuotojams, administratoriams ar cechų darbuotojams.

VMI duomenimis, statybų sektoriaus įmonių išmokėta neapmokestinamųjų kompensacijų suma per penkis metus išaugo 3,25 karto nuo 22 iki 71,5 mln. eurų.

„Neapmokestinamų kompensacijų populiarumas didėja per 2018-2020 metus, tokių kompensacijų sumos auga ir gana ženkliai. Daugiausiai jų išmokama statybų sektoriuje ir tai 2020 metais sudarė 53 proc., kai antroje vietoje esančiame transporto sektoriuje tokių kompensacijų išmokos sudarė 16 proc.“, – Trišalės tarybos posėdyje sakė Z.Spranginienė.

Anot jos, tikrinant įmones, neretai paaiškėja kad, darbuotojų darbo sutartyse nėra numatyta, jog darbas bus kilnojamo pobūdžio, susijęs su važinėjimu ar lauko sąlygomis.

Pavyzdžiui, patikrinus įmonę, kuri apie 20 proc. pajamų gauna už pagamintus ir parduotus PVC ir medinius gaminius, tai yra dalis jos pajamų yra už darbus, kurie atliekami ne lauko sąlygomis, mokėjo kompensacijas administracijos ir gamybos cecho darbuotojams. Dėl šių pažeidimų jai taip pat papildomai priskaičiuota beveik 20,4 tūkst. eurų mokėtinų mokesčių.

„Dar vienos įmonės vadovas įrodinėjo, kad bendrovė darbuotojams moka gerus atlyginimus iki 1000 eurų, bet deklaracijos ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai parodė, kad bendrovė darbuotojams moka tik minimalų atlyginimą ir 50 proc. užmokesčio moka kompensacijų forma“, – sakė VMI atstovė.

„Tokie faktai rodo, kad įmonės neapmokestinamomis kompensacijomis moka dalį darbo užmokesčio išvengdamos apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius VMI ir „Sodrai“, to net nežinant darbuotojams“, – teigė ji.

Pasak jos, dėl to nukenčia ne tik valstybė, tačiau ir patys darbuotojai, nes kompensacijos nelaikomos draudžiamomis pajamomis, jiems nesikaupia darbo stažas senatvės pensijai gauti, susirgus mokama mažesnė darbo išmoka.

VMI duomenimis, 2020 metais Lietuvoje registruotos beveik 5 tūkst. įmonių už kilnojamojo pobūdžio darbą apie 90,6 tūkst. darbuotojų išmokėjo beveik 134,8 mln. eurų kompensacijų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis