„Nedeklaruojamą darbą dirbantys darbuotojai dirba pavojingomis sąlygomis ir gauna mažesnį darbo užmokestį, valstybės surenka mažiau mokesčių ir daromas neigiamas poveikis mūsų socialinės apsaugos sistemoms. Valstybės narės turi įgyvendinti politiką, kuria būtų skatinama vengti nedeklaruojamo darbo arba jį paversti teisėtu darbu, ir glaudžiau bendradarbiauti kovojant su šia problema. Todėl balandžio mėn. Europos Komisija pasiūlys sukurti Europos kovos su nedeklaruojamu darbu ir jo prevencijos platformą, kuria būtų užtikrintas glaudesnis darbo inspekcijų ir teisėsaugos institucijų visoje Europoje bendradarbiavimas“, – sakė už užimtumą, socialinius reikalus ir įtrauktį atsakingas Europos Komisijos narys László Andoras.
28 ES šalyse atliktos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis:
11 proc. respondentų pripažįsta, kad praėjusiais metais pirko su nedeklaruojamu darbu susijusias prekes arba paslaugas, o 4 proc. pripažįsta, kad vykdė nedeklaruotą veiklą, už kurią gavo užmokestį.
60 proc. nurodo, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios jie pirko nedeklaruotas prekes ar paslaugas, – mažesnė jų kaina, o 22 proc. teigia, kad tai darė kaip paslaugą draugams.
Pagrindinė nedeklaruojamo darbo priežastis, pasak 50 proc. respondentų, yra tai, kad tai naudinga abiem šalims, 21 proc. – nes sunku rasti įprastą darbą, 16 proc. mano, kad mokesčiai yra per dideli, o 15 proc. nurodo, kad žmonės imasi tokio darbo, nes neturi kito pajamų šaltinio. Problemą rasti įprastą darbą (41 proc.) arba kito pajamų šaltinio trūkumą (26 proc.) dažniausiai nurodo Pietų Europos gyventojai.
Nedeklaruojamoms prekėms ar paslaugoms įsigyti europiečiai išleidžia vidutiniškai 200 EUR per metus, o vidutinė metinė suma, kurią uždirba nedeklaruojamą darbą dirbantys asmenys, yra 300 EUR.
Didžiausią paklausą turi šios nedeklaruojamos prekės ar paslaugos: būsto remonto ir atnaujinimo darbai (29 proc.), automobilių remontas (22 proc.), namų valymas (15 proc.) ir maistas (12 proc.).
Europiečiai daugiausia atlieka nedeklaruojamus būsto remonto ir atnaujinimo (19 proc.), sodininkystės (14 proc.), valymo (13 proc.) darbus ir teikia ateinančios auklės paslaugas (12 proc.).
Didžiausia dalis respondentų, kurie išnaudoja nedeklaruojamo darbo jėgą (11 proc.), gyvena Latvijoje, Nyderlanduose ir Estijoje. Tačiau įvairiose šalyse nuomonės ir suvokimas apie tai, kas yra nedeklaruojamas darbas, taip pat apie susijusių paslaugų pobūdį ir apimtį labai skiriasi.
3 proc. respondentų teigia, kad dalį savo darbo užmokesčio jie gauna grynaisiais pinigais į rankas – tai labiau tikėtina dirbant mažesnėse bendrovėse. Atlyginimai vokeliuose sudaro didžiausią metinių pajamų dalį Pietų Europoje (69 proc.), taip pat Rytų ir Vidurio Europoje (29 proc.), o žemyninėse ir Šiaurės šalyse šis rodiklis mažesnis (atitinkamai 17 ir 7 proc.).
