Berlyne šią savaitę susitikusi su tokių kompanijų kaip „Siemens“, „Daimler“, „Bosch“ vadovais ji paragino pagreitinti pabėgėlių integraciją į darbo rinką, ir klausė, kokios reiktų pagalbos iš Vyriausybės pusės.
Darbdaviai kanclerei vardino priežastis, kodėl neskuba jų daug įdarbinti – tam užkerta kelia kalbos barjeras bei nesugebėjimas įrodyti turimos kvalifikacijos, rašo euronoews.com.
Be to, nėra aišku, kiek iš jų bus leista pasilikti ir dirbti šalyje, procesą apsunkina ir biurokratinės kliūtys.
Šiandien jau aiškėja, kad optimizmas dėl pabėgėlių esą šie pagyvins ekonomikos augimą ir užpildys darbo rinkos spragas, buvo perdėtas.
Šiandien jau aiškėja, kad optimizmas dėl pabėgėlių esą šie pagyvins ekonomikos augimą ir užpildys darbo rinkos spragas, buvo perdėtas. Vokietijos paštas buvo viena iš daugiausiai pabėgėlių įdarbinusių įmonių. Apie šimtas pabėgėlių išnešioja laiškus bei siuntinius, tačiau į Vokietiją praėjusiais metais atvyko per milijonas pabėgėlių, o dar 300 tūkstančių tikimasi šiais metais.
Žinoma, darbo rinkos specialistai sutinka, kad Vokietijai reikia darbo jėgos – šalyje gimstamumas yra vienas žemiausių Europoje, o nedarbo lygis – vienas žemiausių. Darbingų asmenų iki 2030 metų, kaip prognozuojama, sumažės iki šešių milijonų.
Didžiųjų Vokietijos bendrovių vadovai A.Merkel užtikrino, kad reikia laiko norint pabėgėlius integruoti į darbo rinką. Vokietijos verslo sukurta integracijos programa „Wir Zusammen“ („Mes kartu“) inicijavo mokymo programas pabėgėliams bei 500 laikinų darbo vietų jiems.
Vokietijos kanclerė sutinka, kad pabėgėlių įdarbinimas nėra greitas procesas. „Daug pabėgėlių lanko integracijos kursus arba laukia jų. Taigi aš manau, kad reikia parodyti, kad turime kantrybės, tačiau tuo pat metu būti pasiruošusiems priimti sprendimus“, – kalbėjo A.Merkel po susitikimo su pabėgėliais.
Vokietijos įdarbinimo tarnyba pranešė, kad rugpjūtį 346 tūkstančiai prieglobsčio prašytojų Vokietijoje ieškojo darbo.
