Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje gamyklas turi Vokietijos automobilių pramonės įmonės „Hella“ ir „Continental“. Ekonomikos ministerijos duomenimis, Vokietija yra ketvirta pagal dydį investuotoja Lietuvoje, tiesioginės investicijos šiuo metu sudaro 1,45 mlrd. eurų.
Laišką su perspėjimu dėl gamyklų uždarymo šį mėnesį parašė prekybos rūmų vadovai Kęstutis Bagdonavičius ir Florianas Schroderis.
Jų teigimu, su problemomis susiduria įmonės, kurių veiklos sritis yra substratai ir durpės, lazeriai, automobilių detalės bei kiti aukštųjų technologijų sektoriai.
„Nebegalima tęsti pradėtų investicinių projektų (produkcijos plėtros), nes nebegaunami reikalingi komponentai iš Kinijos. Iš Kinijos nebeįmanoma atsivežti gamybai būtinų detalių. Baigtų gaminių (kurių kilmės šalis – Lietuva) nebegalima gabenti į Kiniją“, – rašoma laiške.
„To pasekmė – kyla pavojus baziniam mūsų įmonių verslo modeliui ir kai kurioms įmonėms neliks kito pasirinkimo kaip nutraukti savo veiklą Lietuvoje“, – perspėja prekybos rūmų vadovai.
Anot jų, kai kurios įmonės jau pajuto neigiamą poveikį, o kitos prognozuoja, kad jį pajus artimiausiomis dienomis ar savaitėmis.
Laiško autoriai taip pat pabrėžia, kad Lietuvos valstybės pagalba verslui neišspręs pamatinės problemos.
„Finansinė pagalba ar finansinės vyriausybės kompensacijos (aptartos susitikimuose su Ekonomikos ministerija) neatkurs verslo modelio ir neišspręs nei tiekimo grandinės sutrikimų, nei eksporto į Kiniją klausimo“, – teigia jie.
„Visų mūsų narių vardu dar kartą išreiškiame viltį, kad bus skubiai rastas konstruktyvus būdas atkurti Lietuvos-Kinijos ekonominius santykius“, – rašoma laiške.
Kartu prekybos rūmų vadovai išreiškė viltį, kad sprendžiant ginčą įsitrauks ir Europos Sąjungos institucijos.
„Suprantame, jog tai nėra tik dvišalė problema. Labai viliamės, kad Europos Sąjungai, solidarizuojantis su Lietuva, pavyks atkurti Kinijos pagarbą mūsų bendroms ES-Kinijos prekybos taisyklėms bei taisyklėms, kurių laikytis Kiniją įpareigoja PPO“, – teigiama laiške.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad laišką galima traktuoti kaip „stiprią paramą“ Lietuvai.
„Tai yra svarbus laiškas, jame perskaitome ir stiprią paramą mums, ir, tiesą sakant, poreikį Europai turėti atgrasymo instrumentus, kad būtent tokie veiksmai, kokie taikomu prieš Lietuvą, ateityje nebūtų taikomi prieš kitas valstybes“, – žurnalistams sakė G.Landsbergis po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda.
Pasak ministro, Lietuva nuo vasaros „ieško diplomatinių sprendimų“, tačiau kartu pabrėžė, kad svarbus bendras Europos atsakas.
Kinija spaudimą Lietuvai ėmė taikyti, reaguodama į Taivano atstovybės atidarymą Vilniuje. Lietuva – vienintelė šalis Europos Sąjungoje, leidusi atstovybei naudoti Taivano vardą. Kitose Europos šalyse ir JAV atstovybės vadinamos Taipėjaus ekonominiais ir kultūriniais biurais, taip pabrėžiant nepolitinį jų pobūdį.
Atstovybė Vilniuje lietuvių kalba oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, angliškai – Taiwanese representative office, o kinų kalba, pasak ekspertų, skamba kaip Taivano atstovybė.
Kinijos taikomą spaudimą antradienį telefonu Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė aptarė su JAV valstybė sekretoriumi Antony Blinkenu. Ji padėkojo JAV už reiškiamą solidarumą ir paramą Lietuvai, pranešė Vyriausybė.
Anot JAV diplomatinės tarnybos, sekretorius A.Blinkenas pasakė, kad kinų taikomi prekybos rinkimai „keltų rimtą susirūpinimą, taip pat ir dėl tarptautinės prekybos principų, ir galėtų prilygti ekonominiam spaudimui“.
15min jau rašė, kad Kinija neįsileidžia Lietuvos eksporto prekių, stabdo savo importą į Lietuvą, o pastaruoju metu pradėjo spausti ir Europos įmones, bendradarbiaujančias su Lietuvos įmonėmis. Apie tai, kad tarptautinės bendrovės pagrasino nutrauksiančios ryšius su Lietuva pranešė tekstilininkai, apie patiriamus trikdžius iš Kinijos kalba ir Lietuvoje įsikūrusios užsienio kapitalo automobilių pramonės įmonės.
(tekstas papildytas G.Landsbergio komentaru ir informacija apie A.Blinkeno pokalbį su I.Šimonyte)
