Nerijus Legis, „Festo“ „IT General Application“ skyriaus vadovas, sako, jog vokiečių kalba dominuoja techniniame versle – jų įmonė ne išimtis, – todėl ši kalba yra labai naudinga visiems, siekiantiems karjeros IT, inžinerijoje ir panašiose srityse.
Beveik šimtmetį skaičiuojanti tarptautinė įmonė Lietuvoje, Kaune, veikia nuo 1992 m. Šiuo metu joje dirba daugiau nei 600 darbuotojų. Įmonės veiklos apima penkias sritis – Lietuvoje teikiamos IT, inžinerinių, pardavimų, finansų bei verslo asistavimo paslaugas. Visame pasaulyje ši įmonė turi per 20 tūkst. darbuotojų.
Užsienio kalbos – ne tik filologams
„Dabartiniams studentams, bandantiems bent kiek planuoti savo karjerą, turėtų būti žinoma ir aišku, kad Vokietija yra Europos Sąjungos lyderė – tai ne tik didelė valstybė, tai didžiulė ekonomika, Vokietija yra viena iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių ir viena didžiausių investuotojų. Lietuva yra maža šalis, bet patraukli užsienio investicijoms – pas mus savo centrus kuria tarptautinės kompanijos. Joms reikia įvairiausių sričių specialistų, bet karjeros siekiančiam žmogui svarbu turėti konkurencinį pranašumą ir čia, pvz., gebėjimas kalbėti vokiškai, gali labai padėti“, – sako N.Legis.
Jo kolega Mantas Butkus, „Festo“ Techninio palaikymo vokiečių kalba komandos vadovas, sako, kad vokiškai kalbančių darbuotojų poreikio mažėjimo artimiausią dešimtmetį tikrai nematyti: „Bet aiškiai matyti vokiškai mokančių darbuotojų mažėjimas“.
„Anglų kalbą moka visi, vokiečių kalba – jau išskirtinis gebėjimas. Pastebime, kad vokiškai kalbantys darbuotojai paprastai „startuoja“ su didesniu atlyginimu“, – kalba M.Butkus.
Pasak jo, vokiškai kalbančių Europos šalių klientai visada prioritetą teikia vokiškai kalbančiam darbuotojui, verslui. Jo nuomone, visiems žmonėms visada lengviausia ir patogiausia kalbėti savo gimtąja kalba.
Rinka diktuoja poreikį mokėti ne vieną užsienio kalbą
Anot N.Legio, lietuvius užsieniečiai vertina kaip lojalius, imlius naujovėms, technologijoms, gebančius prisitaikyti ir greitai mokytis darbuotojus. Tad jeigu darbuotojas dar ir geba komunikuoti tos šalies, kurioje įmonė įsteigta, kalba – jis bus ypač vertinamas.
„O vokiško kapitalo įmonių Lietuvoje daug ir, tikėtina, bus daugiau.“, – sako N.Legis.
Jis pasakoja, kad anuomet, kai jis lankė mokyklą, ugdymo įstaigos turėjo savotiškas specializacijas, o jo mokykloje kaip tik buvo sustiprintas vokiečių kalbos mokymas. Taigi šios kalbos jis intensyviai mokėsi nuo antros iki 12-os klasės, laikė tarptautinį vokiečių kalbos egzaminą Goethe‘s institute Vilniuje. Anglų kalbos jis mokėsi po mokyklos, savarankiškai.
Mokykloje, kurioje buvo sustiprintas vokiečių kalbos mokymas, mokėsi ir M.Butkus. Jis planavo studijuoti Vokietijoje, todėl mokėsi kalbos ir papildomai, taip pat laikė tarptautinį vokiečių kalbos egzaminą. Paklaustas, kas motyvavo mokytis kalbos mokykloje, M.Butkus juokiasi, kad labiausiai norėjosi kuo geriau suprasti per vokiečių komercines televizijas rodomus serialus paaugliams.
„Rinka diktuoja poreikį mokėti ne vieną užsienio kalbą – ne tik anglų, bet ir vokiečių, prancūzų, ispanų ar italų. Į tai turėtų orientuotis ne tik studentai, bet ir mokiniai, ar tiksliau – jų tėvai. Jei atvirai, gal mokytis ir niekada nevėlu, bet jaunesniame amžiuje mokytis kalbos yra tikrai lengviau“, – dėsto N.Legis ir priduria, kad jo dukra, su šiokia tokia tėčio įtaka, antrąja užsienio kalba pasirinko vokiečių kalbą.
„Papildoma užsienio kalba – tai papildomos galimybės tiek Lietuvoje, tiek kitur pasaulyje studijuoti, dirbti, kurti, keliauti. Tai svarbu suprasti pirmiausia dabartinių moksleivių tėvams ir nebijoti savo vaikui patarti rinktis ir tą kalbą, kurios patys nemoka, nesupranta. Nereikia už vaikus daryti namų darbų, tų kalbų reikės vaikui, tai ir mokytis jis turi pats“, – sako M.Butkus.
