Griežta kontrolė
Princas Luitpold von Bayern tęsia karališkosios šeimos paveldą, rūpindamasis aukščiausios kokybės gėrimų gamyba.
„Volfas Engelman“ ir „Kaltenbergo“ alaus daryklų bendradarbiavimo pradžia buvo pažymėta Lietuvoje išvirta pirmąja karališkojo bavariško gėrimo partija, kuriai ypatingą dėmesį skyrė pats Bavarijos princas. Kauno aludariams buvo patikėtas ne tik karališkojo recepto įgyvendinimas, bet ir griežta ingredientų atranka bei gamybos proceso stebėsena. Jo Karališkoji Didenybė pasidžiaugė, kad lietuvių profesionalumas pranoko lūkesčius – išlaikytos visos tradicijos ir kokybės standartai.
„Mūsų gamybos procesai buvo stebimi Vokietijos ekspertų, todėl džiaugiamės, kad įrodėme savo kompetenciją ir kokybę“, – sakė „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas. Pasak jo, pirmasis projektas ne tik įtvirtino įmonės reputaciją, bet ir atvėrė naujas plėtros galimybes. Šiemet bendradarbiavimas plečiasi – Lietuvoje bus pradėtas virti antrasis karališkas gėrimas iš Bavarijos.
Bavarijos princas Luitpold von Bayern taip pat pabrėžė, kad bendradarbiavimas buvo sėkmingas dėl lietuvių dėmesio detalėms ir įsipareigojimo laikytis tradicijų. Jis teigė, jog sprendimas plėsti partnerystę ir pristatyti naują apyniuotą gėrimą Lietuvoje buvo natūralus atsakas į sėkmę ir augantį susidomėjimą bavariška alaus kultūra.
„Šis projektas ne tik stiprina tarptautinius ryšius, bet ir atskleidžia, kad Lietuvos apyniuotų gėrimų rinka sparčiai auga, vertindama kokybiškus, istorija grįstus produktus. „Volfas Engelman“ ir Bavarijos bendradarbiavimas yra ne tik ekonominis, bet ir kultūrinis tiltas, skatinantis dviejų šalių apyniuotų gėrimų tradicijų sąveiką ir plėtrą“, – neabejoja bendradarbiaujančios šalys.
Aplankė vienintelį festivalį
Kaune jau penktus metus iš eilės rugsėjo pabaigoje organizuojamas ir vienas garsiausių pasaulio festivalių – „Oktoberfestas“. „Volfas Engelman“ vadovo M. Horbačausko teigimu, sparčiu tempu kasmet augantis Kauno „Oktoberfestas“ – didžiausia bavariškų tradicijų šventė Baltijos šalyse ir vienintelė šventė Lietuvoje, turinti karališkosios šeimos palaiminimą.
„Mūsų organizuojamoje šventėje lankėsi „Oktoberfesto“ šventės pradininkų atstovas, Bavarijos princas Luitpold von Bayern. Tad, ko gero, galime teigti, kad tai pagrindinis „Oktoberfestas“ Lietuvoje“, – sako M. Horbačauskas ir priduria, kad bavariškos tradicijos mūsų šalyje ypač vertinamos.
Lietuviai noriai lankosi bravoro nuo 2020-ųjų organizuojamame „Oktoberfesto“ festivalyje ir renginys kasmet tik auga: pernai į dviejų dienų šventę susirinko apie 5 tūkst. žmonių, o šįmet laukiama beveik dvigubai daugiau svečių.
„Didėja ir susidomėjimas bavariškais papročiais, tad juos puoselėti planuojame ir toliau. Pavyzdžiui, šiemet pirmą kartą Lietuvoje organizuojamo festivalio istorijoje dalyviai išvys autentišką bavarišką ritualą – gėrimo statinė bus atgabenta žirgo traukiamoje puoštoje karietoje. Geriausių vokiškų, bavariškų tradicijų pristatymų esame numatę ir daugiau“, – planais apie šį savaitgalį vykstančią šventę dalijasi M. Horbačiauskas.
„Oktoberfesto“ tradiciją pradėjo Jo Karališkosios Didenybės proprosenelis Bavarijos kronprincas Liudvikas, 1810 m. spalio 12-ąją vedęs saksų princesę Teresę. Šios vestuvės tapo legendinio Miuncheno festivalio, vykstančio jau daugiau negu 200 metų, pradžia.
„Bavariškos aludarystės tradicijos – tai neatsiejama mūsų kultūros dalis, perduodama iš kartos į kartą. Džiaugiuosi, kad šios giliai įsišaknijusios vertybės ir šventės, kaip „Oktoberfestas“, dabar gali būti puoselėjamos ir Lietuvoje. Matau didelį susidomėjimą mūsų papročiais ir esu įsitikinęs, kad tiek „Oktoberfestas“, tiek mūsų bendradarbiavimas su „Volfas Engelman“ toliau augs ir džiugins apyniuotų gėrimų mėgėjus Lietuvoje“, – sako Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpold von Bayern.
Kolekcionierius be muziejaus
Patyręs aludaris princas Luitpold von Bayern sakė ir namuose, ir darbe turįs daugybę su darykloje verdamu gėrimu susijusių aksesuarų, kurių kiekvienas „pasakoja“ skirtingą istoriją.
„Muziejaus nesame įkūrę, bet tiek vertingų, tiek mielų daiktų yra. Tiesa, renkant kolekciją tam reikėtų erdvės, tinkamų laikymo sąlygų, todėl kol kas tikslo tikslingai kaupti suvenyrus nėra“, – sakė pašnekovas.
Gėrimų darykla jis rūpinasi beveik penkiasdešimt metų.
„Per tą laiką buvo įvairiausių istorijų, bet bene įsimintiniausia tapo 60 – ies kilometrų kelionė pėsčiomis į „Oktoberfestą“ Miunchene“, – pasakoja kilmingas aludaris.
Anot jo, pagal vietos įstatymus renginyje teisę pristatyti savo kūrinius turi tik miesto gamintojai.
„O mes, vykdydami plėtrą, išsikėlėme atokiau ir leidimo netekome. Tuomet atidarėme filialą Miunchene, bet miesto valdžia ėmė ir pakeitė taisykles. Nežinodami, kaip viskas baigsis, susilažinome su bičiuliais – kadangi politikų man nepavyko „įveikti“, turėjau pėsčiomis, rankose laikydamas bokalą, nueiti iki festivalio“, – prisimena Bavarijos princas.
Sumaniam aludariui tąkart kilo mintis – surengti masinę eiseną, į kurią atvyko 2000 savanorių. Žygį lydėjo arkliais traukiami vežimai, pripildyti alaus statinių, dešrų ir net gyvo orkestro.
„Prisimenu vieną vyrą, kuris visą kelią žygiavo su vėliava, nepaisydamas kraujuojančių kojų, parodydamas dalyvių atsidavimą ir entuziazmą“, – pasakoja Luitpold von Bayern.
Pasiekus „Oktoberfesto“ vartus, grupė susidūrė su netikėtu pasipriešinimu. Festivalio organizatoriai atsisakė juos įleisti, nes jie nešėsi alų – detalę, kuri nebuvo įtraukta į pirminį leidimą. Pasiryžęs nepasiduoti, aludaris pagrasino imtis teisinių veiksmų ir užblokuoti pagrindinį įėjimą į renginį. Susidūrę su festivalio uždarymo grėsme, organizatoriai galiausiai nusileido ir žygeiviai buvo įleisti.
Aludaris apibūdino tą akimirką kaip „spektaklį“, kai vežimai ir žygeiviai įžengė į festivalio teritoriją, tačiau drama dar nesibaigė. Netrukus po atvykimo policija bandė suimti vežimus vairavusius arklininkus, sukeldama konfliktą. Aludaris sumaniai nuramino situaciją, pasakęs policijai: „Vežimus jums vadelioti teks patiems“.
Nors, pasak Luitpold von Bayern, Miuncheno „Oktoberfestas“ pasikeitė, tapęs labiau turistų pramogų parku nei tradiciniu festivaliu, pašnekovas išlieka optimistiškas dėl apyniuotų gėrimų kultūros dvasios tęstinumo. Jis išreiškė savo susižavėjimą bavariškų tradicijų šventimu Lietuvoje, būdamas įsitikinęs, kad tikrasis festivalio žavesys yra gyvas.
